Latvijoje parduodami du bankai – „Citadele“ ir „General Electric“ priklausantis „GE Money Bank“. Estijoje kalbama, kad investuotojo ieško graikiško kapitalo „Marfin Pank Eesti“. Lietuvoje po „Snoro“ žlugimo pardavimui buvo išstatytos šio banko valdytos „Finastos“ investicinei grupei priklausančios įmonės.
Tai – bankas „Finasta“, turto valdymo įmonė „Finasta Asset Management“ ir įmonių finansų paslaugas teikianti AB „Finasta Corporate Finance“. Jos veikia Lietuvoje ir Latvijoje. Rasti naują šeimininką šiam turtui skatina ir tai, kad „Finasta“ pati prarado pinigų „Snore“, todėl, jei ji laiku nebus parduota, finansine injekcija teks pasirūpinti „Snoro“ bankroto administratoriui.
Baugina kreditoriai
Bankai, kaip turtas, šiuo metu nėra patrauklūs investuotojams, o vien Baltijos šalyse, kaip rodo minimi pavyzdžiai, rinktis yra iš ko. Todėl aplinkybę, kad susidomėjimą „Finasta“, pasak „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio, pareiškė daugiau nei 10 investuotojų, galima būtų laikyti tam tikru įvertinimu. Juolab kad Latvijoje „Citadele“ pardavimas, šaltinių teigimu, buvo nukeltas maždaug dvejiems metams.
Kita vertus, investuotojams pateikti neįpareigojančius pasiūlymus dėl banko „Finasta“ įsigijimo nieko nekainavo. Jie tik turėjo pasirašyti konfidencialumo įsipareigojimą. Tad kiek šiame būryje yra tikrų pirkėjų, o kiek jų dalyvauja tik dėl to, kad jiems įdomu gauti informacijos apie „Finastą“?
Pavyzdžiui, spėjama, kad tarp tikrų banko pirkėjų gali būti Rusijos bankas „Otkrytie“, kuris sėkmingai dalyvavo „GE Money Bank“ pirkime, tačiau dar neturi Latvijos centrinio banko leidimo įsigyti jį.
Rimtiems Vakarų investuotojams „Finasta“ nebus įdomi, nes Lietuvos bankų rinka yra brandi, maža, čia dominuoja stiprūs skandinaviški bankai, – mano „Orion Securities“ vadovas A.Jakubėlis.
„Rimtiems Vakarų investuotojams „Finasta“ nebus įdomi, nes Lietuvos bankų rinka yra brandi, maža, čia dominuoja stiprūs skandinaviški bankai. Manau, kad šis bankas yra labiausiai įdomus pirkėjams iš Rytų, kurie norėtų gauti vartus į ES rinką“, – apie galimus „Finastos“ pirkėjus kalba finansų maklerių įmonės „Orion Securities“ vadovas Alius Jakubėlis.
Tarp potencialių „Finastos“ pirkėjų minima ir „Orion Securities“ savininkė investicijų bendrovė „Scaent Baltic“. Viena iš jos veiklos sričių yra finansai. „Scaent Baltic“ tinklalapyje skelbiama, kad „ateityje numatyta ambicinga finansų sektoriaus plėtra siekiant stiprinti šią kryptį. Pagrindiniai tikslai, skatinantys investuoti ir plėtoti finansų sektorių, – finansinių paslaugų plėtra siekiant tobulinti investicinę bankininkystę besiformuojančioje Lietuvos finansų rinkoje ir už jos ribų.“
„Orion“ grupės veikla iš esmės panaši į „Finastos“ grupės veiklą, tik „Finasta“ dar turi banko licenciją ir galimybę priimti indėlius. Tačiau „Orion Securities“ kalbas, kad ji siekia „Scaent Baltic“ nupirkti „Finastą“, daužo į šipulius. „Bankas „Finasta“ šiuo metu mūsų akcininkų nedomina“, – užtikrina A.Jakubėlis. Tai patvirtina ir pati „Scaent Baltic“: „Mūsų įmonių grupė nesidomi „Finastos“ įsigijimu“.
Vienas iš nepatrauklių šio pardavimo niuansų, pasak „Orion Securities“ vadovo, yra „galimai sudėtingas įsigijimo procesas dėl potencialių banko „Snoras“ kreditorių ginčų“.
Derybų įrankis
Kiti finansų rinkos dalyviai taip pat pripažįsta, kad normalius pirkėjus atbaido tai, kad banko pardavimą vėliau gali skųsti kreditoriai, o tokiu atveju gali tekti įsivelti į ilgus teisinius ginčus. Nepatrauklu yra ir tai, kad „Finastos“ grupėje didelę sąnaudų dalį sudaro darbuotojų atlyginimai. O jeigu darbuotojų skaičių mažinsi, vienu metu teks jiems sumokėti keletą milijonų litų pašalpų.
Kita vertus, šią padėtį galima išnaudoti derantis dėl palankių įsigijimo sąlygų. Teisininkai būsimą „Finastos“ pirkėją juokais vadina kaubojumi ir tvirtina, kad „yra mechanizmas suvaldyti riziką, jeigu šis sandoris vėliau būtų apskųstas kreditorių“. Pavyzdžiui, sandorio užbaigimą galima sieti su teismo patvirtinimu, taip pat pirkėjas gali išsiderėti, kad už „Finastą“ bus mokama tik per tam tikrą laiką. Skaičiuojama, kad šiuo metu už finansų sektoriaus įmonę gali būti siūloma pusė jos balansinės vertės. Tačiau „Finastos“ atveju neatmetama galimybė, kad pirkėjas gali mokėti tik tiek, kiek yra verta banko licencija. Pavyzdžiui, iki 3,45 mln. Lt. Tuo tarpu 2009 metais „Snoras“ šį banką iš „Invaldos“ pirko už 13,25 mln. eurų (apie 45,7 mln. Lt).
Tarp besidominčių banku gali būti ir pati „Finastos“ vadovų komanda su dabartiniu vadovu Andriumi Barščiu. Apie tai paklausta „Finasta“ atsako, kad „šiame etape apie tai neteikia jokių komentarų“.
„Didžiausią vertę būtų galima gauti parduodant grupės įmones atskirai, o ne visą grupę kartu. Pardavimo dydžiu „Finastos“ grupė santykinai yra nedidelė, tai mažas bankas, todėl įsigyti „nuosavą“ banką būtų patrauklu ir nemažam ratui privačių investuotojų. Kita vertus, pirkinys yra susijęs su bankine licencija, todėl jis nebus parduotas bet kam“, – primena A.Jakubėlis.
Kai kurie rinkos ekspertai prognozuoja, kad pasiekus svarbų „Finastos“ pardavimo etapą, iš dabar esančių daugiau kaip dešimties potencialių investuotojų, gali likti du rimti pirkėjai.
