Lietuva yra gavusi įspėjimą iš Europos Komisijos dėl neįvykdytų įsipareigojimų – ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų surinkti centralizuotai 2 tūkst. ir daugiau gyventojų turinčiose gyvenvietėse (aglomeracijose). Tai apima ir šalyje vis dar pakankamai paplitusius lauko tualetus, kurių galima rasti didesniuose ar mažesniuose miestuose. Jeigu iki 2023 metų to nepasieksime – Lietuvai gresia milijoninės sankcijos. Skaičiuojama, kad prie nuotekų tinklų neprijungtų žmonių aglomeracijose vis dar yra apie 30 tūkst. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu savivaldybių vandentvarkos įmonės deda visas įmanomas pastangas prijungti kuo daugiau gyventojų ir tokiu būdu įvykdyti europinius įsipareigojimus.
Pasak savivaldybių, kita problema, kuri aktuali ne tik savivaldai, bet ir visai valstybei – tai vandentvarkos įmonių esama finansinė padėtis. Šiuo metu savivaldybių vandentvarkos įmonės išgyveną sunkų finansinį laikotarpį. Iš savivaldybių valdomų bendrovių nuspręsta išieškoti daugiau kaip 16 milijonų eurų už tai, kad gyventojai nesutiko jungtis prie nuotekų surinkimo tinklų.
Tais metais, kuomet šalyje vyravo finansinė krizė, savivaldybės neįkalbėjo pakankamai gyventojų jungtis prie nuotekų tinklų. Nors ir išties patogu žmonėms naudotis centralizuotais tinklais, tačiau prie pajungimo finansiškai reikia prisidėti ir jiems patiems.
„Savivaldybės pasigenda aktyvios politikos formuotojo – Aplinkos ministerijos pozicijos ir pagalbos sprendžiant esamas problemas. Vietoj to Aplinkos ministerija jau šį rudenį ketina pristatyti vandentvarkos įmonių stambinimo, jas sujungiant, projektą. Tai kaip medžių sodinimas degančiame miške, gal pirma užgesinkime gaisrą“, – akcentavo M.Sinkevičius.
Praėjusį mėnesį Aplinkos ministerija pradėjo vykdyti projektą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo plano rengimas“, kuriuo siekiama artimiausiu metu parengti šalies vandentvarkos įmonių pertvarkos modelį.
