„Didžiausia šilumos kainų dalis – 70 proc. – sudaro kuro sąnaudos. Kyla klausimas, ar mūsų valdžios atstovai padarė viską dėl mažesnės gamtinių dujų kainos? Pažymime, savivaldybės dujų kainoms jokios įtakos neturėjo ir neturi“, – Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos organizuotoje Konferencijoje „Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ sakė R.Žakaitienė
Jos teigimu, savivaldybės nuolat yra kaltinamos dėl didelės šilumos kainos, nors savivaldybių vaidmuo kainų reguliavime esąs formalus.
Kalbama apie šilumos kainų mažinimą, bet nieko nedaroma.
Vienas būdų mažinti šilumos kainas būtų perėjimas prie biokuro – jis dabar yra maždaug du kartus pigesnis už įprastinį kurą. Tačiau investicijos yra gerokai didesnės. R.Žakaitienė pateikė pavyzdį: „Vieno MW biokuro galios katilui įrengti reikia 1 mln. Lt, gamtinių dujų katilui – 3-4 kartus mažesnės sumos.“
Tačiau perėjus prie biokuro, nauda vartotojui esą atsiras tik po 6-7 metų. Todėl esą būtina valstybės ir Europos Sąjungos parama. „Finansuojama turi būti ne mažiau kaip 50 proc. investicijų. Tik taip sumažės šilumos kaina“, – sakė R.Žakaitienė.
Pranešimo pabaigoje ji dar kartą pabrėžė, kad valdžia daro nepakankamai, kad būtų sumažinta šilumos kaina: „Konferencijos metu tikėjomes išgirsti bent jau koncepcijos gaires, deja, teks dar palaukti.“
Prieš R.Žakaitienę konferencijoje pranešimą skaitė Energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas, nepateikęs jokių konkrečių naujų siūlymų dėl kainos mažinimo.
