Vien šiemet savivaldybės per pusmetį įsiskolino beveik 400 mln. litų. O darbuotojai priversti eiti nemokamų atostogų arba atlyginimo laukia net du tris mėnesius.
„Valstybė sau pasiėmė savivaldybių pinigus ir savo problemas valstybinėse ir biudžetinėse įstaigose išsprendė [...]. Tai rodo valstybės požiūrį į savivaldą“, – pabrėžia B. Ropė.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė sako, kad savivaldybių darbuotojai atlyginimų negauna po du tris mėnesius. Kad padėtis būtų išspręsta, Vyriausybė turėtų skirti apie 30 mln. litų – maždaug po 0,5 mln. kiekvienai savivaldybei.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius taip pat sutinka, kad dėl tokios valstybės politikos labiausiai nukečia eiliniai tarnautojai, kuriems alga mokama iš biudžeto. „Jie, remdamiesi Darbo kodeksu ir priimtais sprendimais (kad ir dėl minimalios algos padidinimo), turi reikalauti, kad jų normalus darbo užmokestis, viršijantis minimalią algą, būtų indeksuojamas pagal infliaciją. Nesuprantu, kodėl Vyriausybė reguliuoja savivaldybių biudžetų pajamas, išlaidas“, – stebisi konfederacijos atstovas.
Komiteto pirmininkė taip pat stebisi ir atsiradusiomis „žirklėmis“ – valstybės institucijų įsiskolinimai verslininkams iki liepos 1 d. nesiekė net 1 mln. litų (900 tūkst. litų), o savivaldybių įsiskolinimai sudaro apie 400 mln. litų.
V. Baltraitienė įsitikinusi, kad dabartinių suvaržymų kitų metų biudžete neturi būti. Jos nuomone, pinigus, kuriuos savivaldybės pačios užsidirbo pritraukusios investicijų, valstybė pasiėmė sau. Komiteto pirmininkės teigimu, iki 2011 m. iš viršplaninių pajamų buvo leidžiama mokėti ir darbo užmokestį, ir už komunalines paslaugas. Tačiau dabar įstatymu nustatyta, kad šios pajamos gali būti panaudotos tik mokant bankams, kredito įmonėms, bet neleidžiama mokėti atlyginimų, padengti ūkio išlaidų.
„Buvau susitikusi su finansų ministru ir sakiau: jeigu jau neskiria pinigų, tai bent leistų savivaldybės tarybos sprendimu laisvai panaudoti tuos pinigus, pvz., ar grąžinti skolas, ar sumokėti žmonėms atlyginimus. [...] Jeigu savivaldybes vedame į bankrotą, vedame į bankrotą visą valstybę. Taip išeina, kad Vilniuje visos institucijos, ministerijos, joms pavaldžios institucijos gali mokėti atlyginimus, būti be skolų, o metų pabaigoje bus ir premijos“, – kalba V. Baltraitienė.
Komiteto pirmininkė taip pat stebisi ir atsiradusiomis „žirklėmis“ – valstybės institucijų įsiskolinimai verslininkams iki liepos 1 d. nesiekė net 1 mln. litų (900 tūkst. litų), o savivaldybių įsiskolinimai sudaro apie 400 mln. litų. Be to, pasak V. Baltraitienės, savivaldybių ir valstybės įstaigų darbuotojų atlyginimai kartais skiriasi net du kartus.
B. Ropė sako, kad su Vyriausybe derėjosi daug metų. Kadangi rezultatų nėra, gali būti, kad savivaldybės, neturėdamos išeities, eis ginti savo teisių. Panaši situacija, anot mero, buvo susidariusi ir 2001 m., kai Seimas buvo priverstas grąžinti neteisėtai paimtus 300 mln. litų.
„Trūksta solidarumo. Bandome agituoti žmones, kad jie reikalautų minimalių garantijų, kurios įrašytos į Darbo kodeksą ir kitus įstatymus. Mūsų pasiūlymai socdemams atmetami, nesvarstomi ir nepriimami, tai laukia labai karštas ruduo siekiant savo ekonominių reikalavimų įgyvendinimo“, – neslepia A. Kvedaravičius.
