Vilniaus miesto savivaldybė tikisi iš balos išlipti sausa ir, pasiskolinusi papildomų pinigų, savo biudžetą net padidinti. Kaunas viliasi iš esmės išsaugoti turimą biudžetą, tačiau jau šiek tiek apkarpė išlaidas ir turi pasirengęs tolesnių karpymų planą, jeigu išsipildytų blogiausi scenarijai.
Tuo metu Klaipėdos valdžia nerimauja, ar jai pavyks susigrąžinti kelis milijonus eurų, išleistų kovai su COVID-19. Jeigu ne, uostamiesčio savivaldybei teks atidėti kai kuriuos suplanuotus infrastruktūros projektus.
Prognozė – neteks dalies pajamų
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiais metais savivaldybės neteks daugiau nei ketvirtadalio milijardo eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Daugiausiai GPM netekimų prognozuojama trijuose didžiuosiuose miestuose, iš viso 89 mln. eurų.
Mokesčio surinkimas mažėja dėl koronaviruso sukelto ekonominio šoko. Ekonominio aktyvumo sumažėjimas dėl COVID-19 plitimo ir jam mažinti taikyto karantino neigiamai paveiks darbo rinkos rodiklius, turinčius įtakos GPM surinkimui, teigia Finansų ministerija. Prognozuojama, kad 2020 metais augs nedarbas, sumažės užimtųjų skaičius bei vidutinė alga.
Vyriausybė vietos miestų, rajonų ir kurortų valdžias ragina toliau vykdyti dar prieš krizę patvirtinus savo biudžetus, o siekiant suvaldyti lėšų trūkumą suteikia trumpalaikes paskolas, atsižvelgiant į prognozuojamas GPM netektis.
Finansų ministerijos duomenimis, į ją dėl trumpalaikės paskolos suteikimo kreipėsi 15 iš 60 Lietuvos savivaldybių. Pasirašytų paskolų suma siekia beveik 62 mln. eurų, išmokėta beveik 14,5 milijono.
„Savivaldybių biudžetų pajamų praradimai yra tiesiogiai susiję su COVID-19 sukelta situacija, o šiuo laikotarpiu yra svarbu užtikrinti, kad žmonės gautų tiek atlyginimus, tiek ir socialines išmokas. Todėl Vyriausybės pasiūlytos finansinės pagalbos priemonės savivaldybėms yra skirtos planuotoms savivaldybių einamosioms išlaidoms finansuoti, t.y., atlyginimams ir socialinio draudimo įmokoms mokėti, socialinėms išmokoms, vykdomų projektų tęstinumui užtikrinti“, – 15min persiųstame atsakyme nurodė Finansų ministerija.
Didesnis Vilniaus biudžetas
Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas yra didžiausias Lietuvoje, siekiantis 790 mln. eurų. Prognozuojama, kad dėl koronaviruso krizės sostinėje per metus nebus surinkta daugiau nei 48 mln. eurų GPM.
Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad biudžeto pajamos gali kristi dėl atleidimų nuo nuomos mokesčio, trumpalaikės reklamos rinkliavos, įvairių licencijų. Tuo metu biudžeto išlaidų eilutė persidėlios, nes daugiau pinigų dėl krizės prireiks savivaldybės mokamoms pašalpoms ar išmokoms.
Visgi savivaldybės atstovas teigė, kad biudžetas išliks toks pats arba netgi augs, nes Vilnius planuoja pasiskolinti dar daugiau pinigų, negu kad prireiks kompensuoti GPM praradimams.
„Praradimui kompensuoti turime pasiėmę trumpalaikę paskolą iš Finansų ministerijos, ji skirta užtikrinti likvidumui.
Biudžetas iš esmės išliks toks pats, netgi kažkiek padidės, nes esame gavę patvirtintą biudžeto deficitą iš Finansų ministerijos, tad dar papildomai galėsime pasiskolinti apie 6 mln. eurų“, – 15min sakė P.Poderskis.
Pasak jo, gauti pinigai bus skirti remti kultūros sektorių ir plėsti investicinę programą, tikimasi sulaukti ir papildomų centrinės valdžios dotacijų.
„Kol kas tos dotacijos auga gan ženkliai, mes turime apie 20 mln. eurų dotacijų, kurios yra skirtos mūsų mokykloms, darželiams ir kitiems investiciniams projektams. Nuo to kažkiek atsilaisvins ir pačios savivaldybės biudžeto lėšos“, – tvirtino sostinės savivaldybės administracijos direktorius.
„Žodžiu, didesnių problemų, išskyrus gerokai išaugusį darbo krūvį ir įtampą, mes kol kas nepatiriame“, – pridūrė jis.
Kauno šviesoforas
Kauno miesto savivaldybei gresia netekti apie 26 mln. eurų biudžeto lėšų dėl nesurinkto GPM. Šiemet patvirtintas miesto biudžetas siekia 383 mln. eurų.
Dar papildomų kiek daugiau nei pusantro milijono eurų savivaldybė iki šiol nesurinko iš jos biudžetinių įstaigų už teikiamas prekes ir paslaugas. Biudžeto pajamų savivaldybė planuoja netekti ir dėl sprendimų atleisti lauko kavines nuo vietinės rinkliavos, atleisti nuo savivaldybės patalpų nuomos mokesčių, nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčių.
Savivaldybė žada pasinaudoti galimybe pasiskolinti lėšų dėl prognozuojamo GPM praradimo ir tikisi papildomų centrinės valdžios pinigų investiciniams projektams, tačiau nepaisant to parengė biudžeto išlaidų apkarpymo planą ir dalį jo jau patvirtino, 15min sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Planas parengtas šviesoforo principu, kur žalioje zonoje esantys apkarpymai jau įgyvendinti praėjusią savaitę, o „geltoni“ ir „raudoni“ nubraukimai būtų vykdomi pildantis Finansų ministerijos prognozei dėl GPM surinkimo skylės ir nesugebėjus rasti būdų jai užkamšyti.
Praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybės taryba nutarė sumažinti šių metų biudžeto išlaidas 4,4 mln. eurų.
„Dabar atsisakėme tų išlaidų, kurios yra gyvybiškai nebūtinos ir kurios objektyviai negali būti patirtos dėl karantino metu paskelbtų apribojimų. Tai daugiausiai minkštosios veiklos – sporto, kultūros renginiai, turizmo skatinimas, skrydžių skatinimas ir panašiai. Taip pat atsisakėme mokinių išvykų, koncertų, komandiruočių ir viešinimo projektų“, – sakė T.Metelionis.
„Kitaip tariant, tai tos vadinamosios nice to have išlaidos – būtų gerai turėti, bet galime apsieiti ir be jų“, – pridūrė jis.
Antrajame, geltonajame, etape sprendimas dėl biudžeto išlaidų mažinimo būtų priimtas vasaros viduryje. Savivaldybė atsisakytų dar 5,8 mln. eurų išlaidų, susijusių su mokyklų ir darželių, Soboro bažnyčios remontais, aikštynų įrengimu, projektui „Europos kultūros sostinė“ skirtų lėšų apkarpymu.
Pasak T.Metelionio, pačiu blogiausiu atveju metų pabaigoje savivaldybė nuspręstų riboti svarbiausių investicinių projektų išlaidas, perkeliant jas į 2021 metus, taip įgyvendindama vadinamąją raudonąją priemonę.
„Tai jau ir plaukimo mokyklų remontai, Lampėdžio ežero trasos įrengimas, Rotušės pastato pritaikymas muziejinei funkcijai. Čia kalbu apie ženklesnes sumas, bet šnekant detaliau vėl kalbame apie „Europos kultūros sostinės“ veiklų mažinimą, mažesnės apimties mokyklų ir darželių remontus, mažesnį saugaus eismo priemonių įgyvendinimą, kapinių priežiūros informacinės sistemos sukūrimo perkėlimą“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Vis dėlto jis teigė, kad šis planas buvo rengiamas Vyriausybei dar nepriėmus sprendimų dėl ekonomikos skatinimo programos, papildomų pinigų investiciniams projektams, galimybės imti trumpalaikes paskolas.
T.Metelionis patvirtino, kad savivaldybė planuoja skolintis, bet konkrečios sumos dar neįvardijo.
„Optimistiškai tikimės, kad nei raudono, nei galbūt geltono plano nereikės įgyvendinti ir pagrindinių mūsų išlaidų neriboti, naudojantis Vyriausybės sukurtomis pagalbos priemonėmis“, – sakė jis.
Klaipėda mažina Jūros šventės ambicijas
200 mln. eurų biudžetą šiemet patvirtinusi Klaipėdos miesto savivaldybė teigia, kad mažinti jo nenorėtų, todėl ims trumpalaikę kiek didesnę nei 14 mln. eurų paskolą – tiek pat, kiek siekia prognozuojamas GPM netekimas.
Vis dėlto uostamiesčio valdžia nerimauja, ar jai pavyks iš Vyriausybės susigrąžinti pinigus, investuotus į kovą su koronavirusu. Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis prognozuoja, kad Klaipėda tam šiemet iš viso išleis apie 3 mln. eurų.
Dalį vykdytų funkcijų savivaldybė laiko ne tik jos, bet visos valstybės reikalu. G.Neniškis mini pavyzdį, kad kurį laiką į Lietuvą šalies piliečiams paskelbus karantiną buvo leista sugrįžti tik keltais per Klaipėdos uostą, o neturėjusiems galimybės saviizoliuotis savivaldybė turėjo paskirti tiek patalpas, tiek maitinimą.
„Jeigu mums yra priskirtos vykdyti valstybinės funkcijos, tai būtų labai smagu, kad jos būtų ir finansuojamos“, – tvirtino administracijos direktorius.
Savivaldybė tiki minėtų lėšų iš Vyriausybės sulaukti dar šiemet, nes kitaip teks įšaldyti naujus investicinius projektus, kurie dar neįvardijami.
„Turime tokį planą A ir planą B, apie kuriuos kol kas kalbėti nenorėčiau.
Iš esmės tai būtų investiciniai projektai, kurių Klaipėdos miesto savivaldybė dar nėra pradėjusi, nors jau yra pasirašytos sutartys, parinkti rangovai. Tokių variantų yra keletas, bet kurį vykdyti, kurį ne, yra politinio apsisprendimo klausimas“, – sakė G.Neniškis.
Uostamiestis dar papildomai ketina pasiskolinti 1,5 mln. eurų projektų, susijusių su ES lėšų panaudojimu, kofinansavimui.
Savivaldybė taip pat planuoja apkarpyti biudžetą pagal karantino taisykles atsisakant kai kurių renginių arba juos ribojant.
„Klaipėdos miestas planavo tiek salės futbolo čempionatą, taip pat U-21 krepšinio varžybas, Europiada turėjo vykti ir visa eilė renginių. Dar neturime galutinės Jūros šventės koncepcijos, bet panašu, kad dėl veikiančių ribojimų reikės orientuotis į daug mažesnę renginio apimtį ir išlaidas“, – teigė uostamiesčio atstovas.
Mažosios skolinsis kukliau
Dalis mažesnių šalies savivaldybių žada skolintis mažiau, lyginant su prognozuojamais jų biudžetų netekimais.
Beveik 25 mln. eurų biudžetą turinčiai Druskininkų savivaldybei dėl GPM netekimų prognozuojama 1,8 mln. eurų skylė.
Iš viso savivaldybė iki metų pabaigos gali negauti iki 2,4 mln. eurų planuotų pajamų. Šis skirtumas susidaro dėl sumažėjusių ambicijų surinkti kitus mokesčius, kurorto rinkliavas, lėšas už teikiamas įstaigų paslaugas, įmokas už išlaikymą švietimo, socialinės apsaugos ir kitose įstaigose.
Nelabai norime įsiskolinti, kadangi reikia grąžinti paskui
Druskininkai iš Finansų ministerijos jau paėmė 900 tūkst. eurų trumpalaikę paskolą projektų kofinansavimui, bet pajamų nesurinkimui padengti planuoja skolintis tik daugiau nei 300 tūkst. eurų.
„Atsižvelgiant į prognozuojamą situaciją, savivaldybė ketina sumažinti lėšas renginiams, kompensacijų vežėjų nuostoliams padengti bei kitoms biudžeto programoms, kurios nebuvo vykdomos dėl paskelbto karantino apribojimų. Savivaldybės tarybos sprendimai bus priimti atsižvelgiant į konkrečias situacijas“, – teigiama 15min persiųstame savivaldybės atsakyme.
Kukliau skolinsis ir Kelmės rajono savivaldybė. Jai prognozuojamas daugiau nei 2,5 mln. eurų GPM praradimas, tačiau vietos valdžia kol kas ketina imti tik 800 tūkst. eurų paskolą.
„Nenorime labai įsiskolinti, kadangi grąžinti reikia paskui, – juokėsi savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas. – Kalbant rimčiau, nenorėtume didinti skolos, lyginant su pernykšte“.
Jis teigė, kad savivaldybė karpys biudžeto išlaidas, atidėdama kai kurių infrastruktūros projektų įgyvendinimą: „Daugiausiai tai remonto darbai. Kai kuriuos projektus dalinsime per dvejus metus, nors buvome suplanavę padaryti per vienerius“.
Šiemet patvirtintas Kelmės rajono savivaldybės biudžetas siekia apie 36 mln. eurų.
