„Mano nerimas yra toks, kad betvarkydami santechnikos darbus namuose galime nepamatyti cunamio bangos už lango, kuri gali nušluoti pusę pramonės. Labai svarbu, kad girdėtume, ką kalba darbdaviai“, – pradėdamas posėdį sakė Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.
Tuo metu „SBA grupės“ prezidentas Arūnas Martinkevičius teigė, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, sugriuvo visa įmonės tiekimo sistema iš Rytų, teko ieškoti naujų tiekėjų.
„Siekdami nepalaikyti režimo uždarėme fabriką Baltarusijai – labai pažangią ir automatizuotą įmonę, kurioje dirbo 800 darbuotojų. Buvo sunkus sprendimas juos atleisti. Didžioji dalis buvo aukštos kvalifikacijos specialistai. Toje įmonėje buvo įsitvirtinusi lietuviška, vakarietiška kultūra“, – dėstė A.Martinkevičius.
-
Vyriausybės žinia: centralizuotam šildymui siūlys įvesti nulinį PVM, lengvata galiotų 2 sezonus
-
Energijos taupymo planas: gyventojams rekomenduoja 2–3 dienas dirbti iš namų, persėsti į viešąjį transportą
-
D.Kreivys: „Lietuvai priimtinas siūlymas uždėti kainų lubas dujoms, reikalingoms elektrai gaminti“
Jis tvirtino, kad nėra prasmės vardyti, kiek pabrango elektra ir dujos – augimas siekia 10–13 kartų.
„Mes atlikome didelį darbą, automatizavome sprendimus. Pavyko sutaupyti apie 10 proc. sąnaudų. Vienas didelis klientas sutiko prisiimti dalį energetinių kaštų, nes mus vertina kaip atsakingą, pažangią grupę. Bet klausia mūsų, ar jūsų Vyriausybė pasiruošusi padėti verslui. Aš neturiu jokio atsakymo. Čia klausimas yra apie išgyvenimą. Neturime Hario Poterio stebuklų lazdelės, kaip sumažinti elektros sąnaudas“, – posėdyje kalbėjo verslininkas.
„Sveikintina, kad Vyriausybė svarsto suteikti lengvatinius ilgalaikius kreditus saulės, vėjo jėgainių vystymui, bet tai ilgalaikis projektas. Veiksmų mums reikia šiandien. Tikėčiausi iš Vyriausybės didesnės lyderystės, ryžto veikti, jei nenori sulaukti bankrotų“, – svarstė jis.
Neturime Hario Poterio stebuklų lazdelės, kaip sumažinti elektros sąnaudas.
A.Martinkevičius teigė nematantis kito pasirinkimo, kaip tik skirti paramą verslui.
„Tai galėtų būti bent 100 eurų už megavatvalandę elektros, 100 eurų – už dujų megavatvalandę. Suprantu, kad biudžetas ne auksinis, bet neturime kito pasirinkimo“, – nurodė jis.
Tuo metu „Linas Agro“ valdybos pirmininkas Darius Zubas kalbėjo, kad visi verslai yra daugiau mažiau priklausomi nuo energetikos išteklių, bet kritinė situacija yra susidariusi paukštininkystės sektoriuje.
„Paukščiams augant yra reikalinga šiluma. Prasidėjus rudeniui, žiemai, dujų ir elektros sąnaudos labai sparčiai kyla ir sukils iki neaišku kokio lygio. Šią žiemą paukštininkystės įmonėms bus labai sunku išgyventi“, – tvirtino D.Zubas. Anot jo, nuostoliai paukštininkystės sektoriuje siekia dešimtis milijonų eurų.
Jis antrino A.Martinkevičiui, nurodydamas, kad pasigenda iš Vyriausybės daugiau solidarumo, dengiant dalį energetikos kaštų.
„Gali tekti paukštynus uždaryti ir žmones leisti į prastovas. Yra didelė rizika, kad negalėsime pagaminti paukštienos. Paukštininkystė yra ypač jautri. Skatinčiau rasti būdų prisidėti ir solidarizuotis su šita sritimi“, – tikino D.Zubas.
Kelia klausimus dėl įmonių konkurencingumo
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius kalbėjo, kad Lietuvoje 60 proc. stambesnių įmonių elektrą perka rinkos sąlygomis.
„Mes visi reaguojame į valandinę elektros kainą. Kodėl – nes kai kurie tiekėjai nutraukė sutartis, sumokėjo baudas. Baudų įmonėms užteko 2 mėnesiams, kai kurioms – 2 savaitėms. Nuo sausio paleistų į rinką turbūt bus dar daugiau”, – prognozavo V.Janulevičius.
Mažiausia elektros dedamoji savikainoje, jo teigimu, įmonėse siekdavo apie 3 proc., didžiausia – 25 proc. (nekalbant apie trąšas gaminančias įmones).
„Kaina pakilo mažiausiai 3,5 karto. Kai (savikainoje) pakyla nuo 3 iki 10 proc., tos įmonės dar gali dirbti, bet tiems, kam sudarė 25 proc., dabar sudaro 75 proc., tokios įmonės jau mąsto apie sustojimus ir mažinimus. Mes turime įsipareigojimus ir sutartis. Jau seniai viršijome 5 proc. siekiantį standartinį kainų augimą, pabrangus žaliavoms. Seniai tą kainą pakėlėme. Jau kyla klausimų, ar išliksime konkurencingi“, – situaciją apibūdino V.Janulevičius.
„Per pandemiją suteikta pagalba davė daug galimybių, susirinkome daug naujų klientų iš pietinių šalių, Kinijos. Bijau, kad juos išbarstysime“, – nerimo neslėpė pramonininkų atstovas.
„Vakarų medienos grupės“ vadovas siūlo elektrą pirkti iš Baltarusijos
„Vakarų medienos grupės“ savininkas Sigitas Paulauskas išsakė kelis pasiūlymus. Jo teigimu, valstybė turėtų peržiūrėti generuojančių pajėgumų auditą ir galimybes patiems pasigaminti elektros. Vienas iš būdų, kaip didinti elektros generaciją, galėtų būti mazutas.
Iš jo lūpų nuskambėjo ir radikalesnis pasiūlymas.
„Pamirškime savo įstatymą ir pirkime elektrą iš Baltarusijos, nes pas mus dabar tokia situacija. Kam mes būsime reikalingi, jei viską sustabdysime?“, – klausė jis.
„Vikonda“ vadovas: dabartinė infliacija yra „tik gėlytės“
Kad situacija – itin sudėtinga, neslepia ir maisto pramonės atstovai. „Vikondos“ koncerno generalinis direktorius Mindaugas Snarskis sakė, jog maisto pramonė susiduria su beprecedente situacija, prarandamu konkurencingumu.
„Mūsų prarastas konkurencingumas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu irgi kainuos mūsų vartotojams. Kainos anksčiau ar vėliau persikels ant vietos vartotojų. Infliacija, kurią dabar matome, yra „tik gėlytės“ ir tas bazinis krepšelis brangs kartais“, – neslėpė M.Snarskis.
„Energetinių kainų pasiutpolkę privalome stabdyti, kitu atveju maisto pramonėje artimiausiu metu matysime atleidimus, išaugusį nedarbą ir galimai net maisto produktų trūkumą“, – įspėjo jis.
