Analitikės teigimu, šiais metais gyventojai, planuojantys savo pajamas ir išlaidas kruopščiai ir atsakingai, su finansinėmis problemomis neturėtų susidurti, svarbiausia esą skaičiuoti ir „pažaboti norą turėti tą patį, ką, pavyzdžiui, turi kaimynai ar reklamų herojai“.
„Vienas kriterijų yra tai, ką daro mano kaimynai. O kriterijus turėtų būti tai, kokios mano galimybės ir poreikiai“, – sakė finansų analitikė.
Pernai, Julitos Varanauskienės teigimu, namų ūkių finansinė padėtis gerėjo – daugiau nei 50 tūkst. žmonių, 2010 metais neturėjusių darbo, pagaliau jį susirado, vidutinis darbo užmokestis pagerėjo keturiomis dešimtimis litų, nuo šių metų sausio vidutinė senatvės pensija didėja apie 68 Lt.
Tiesa, žymiau nei atlyginimai pernai augo kainos. Pagrindinių vartojimo prekių krepšelis pabrango 3,4 proc.
„Veikiausiai todėl gyventojų nuomonė apie esamą ir būsimą padėtį išliko gana skeptiška ir keitėsi labai nedaug“, – sakė J.Varanauskienė.
Statistikos departamento duomenimis, teigiančiųjų, kad šeimos finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, šių metų pradžioje buvo tik 2 procentiniais punktais daugiau negu pernai (padaugėjo nuo 5 iki 7 proc.) , o manančiųjų, kad ji nors truputį gerės šiemet, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo nuo 14 proc. iki 15 proc., t. y. tik 1 procentiniu punktu.
Padėtis šiemet gerės dar mažiau nei pernai. Nedarbas susitraukti turėtų vos procentu – iki 14 proc., vidutinis darbo užmokestis – vos 2 proc. Vienintelė guodžianti žinia – nedidelė infliacija (2,5 proc.).
„Labiausiai tikėtina, kad gyventojų piniginėse ir toliau vyraus štilis: per daug niekas nesikeis nei į gerąją, nei į blogąją pusę. Pajamos, vartojimo mastas, taupymo galimybės išliks panašios“, – sakė analitikė.
Situacija ir toliau bus įtempta – nedarbas vis dar didelis, todėl derėtų ir toliau turėti santaupų juodai dienai ir jų neišleisti, kol ta juoda diena neišaušo, - sako J.Varanauskienė.
Todėl ji pataria ir toliau taupyti, neleisti juodai dienai skirtų pinigų.
„Jei padėtis darbo rinkoje smarkiai nesikeis, ir toliau išliks santaupų juodai dienai poreikis, todėl situacija ir toliau bus įtempta – nedarbas vis dar didelis, todėl derėtų ir toliau turėti santaupų juodai dienai ir jų neišleisti, kol ta juoda diena neišaušo,“ – rekomenduoja šeimos finansų ekspertė.
Pasak J. Varanauskienės, jei vidutinį darbo užmokestį gaunanti trijų asmenų šeima (3,3 tūkst. litų) turi nors vieno mėnesio šeimos pajamų dydžio santaupų, priskaičiuodama ir kitus pajamų šaltinius, kurių, tikėtina, atsirastų netekus darbo (išeitinę išmoką, nedarbo draudimo išmokas), laikydamasi įprasto išlaidų plano, galėtų išgyventi iki pusmečio. „Antroje metų pusėje Europos šalyse jau bus galima pradėti dairytis atsigavimo ženklų, tačiau kaip visada į Lietuvą permainų vėjai užsuka šiek tiek vėliau, todėl, jei darbo paieškos užtruktų ilgiau, galima būtų santaupų sumą šiek tiek padidinti“, – sakė J.Varanauskienė.
Ekspertės teigimu, nepasiturintiems, priklausantiems nuo socialinių išmokų gyventojams pikta lemiančių ženklų 2012 metais taip pat nematyti – jų pajamos ir pragyvenimo lygis neturėtų dar labiau pablogėti, tačiau išlaidas kontroliuoti ir toliau teks itin griežtai.
Nedidelė infliacija kitais metais labiausiai bus nulemta naftos kainų didėjimo. SEB grupės analitikų teigimu, naftos kainos šiais metais bus vidutiniškai 5 proc. didesnės negu pernai, todėl degalai, šiluma ir toliau, tikėtina, brangs. Taip pat turėtų didėti ir kitų su energija susijusių prekių (taip pat ir maisto prekių) savikaina ir kaina vartotojams. Vis dėlto kainų pokytis turėtų būti mažesnis negu pernai. „Apskaičiuota, kad vidutines pajamas uždirbančios trijų asmenų šeimos vidutinis vieno mėnesio vartojimo prekių krepšelis brangs maždaug 70 litų. Todėl, tikėtina, kad gyventojams, siekiantiems išlaikyti išlaidų ir pajamų balansą, pakaks tik neviršyti praėjusių metų vartojimo išlaidų arba tik labai nežymiai išlaidas perskirstyti, atsižvelgiant į brangstančias pirmo būtinumo prekes,“ – sakė J. Varanauskienė.
„Ekonominę situaciją šalyje labiausiai lemia tai, kas vyksta už jos ribų – euro zonos ir naftą išgaunančiose šalyse. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuo mūsų niekas nepriklauso. Tačiau, kalbant apie šeimos finansinę padėtį, reikia prisiminti, kad yra dalykų, už kuriuos atsakingi esame patys – tai, kaip ir kam išleidžiame gaunamas pajamas, kiek esame susitaupę nenumatytiems atvejams, kaip plačiai atveriame piniginę neplanuotiems ir, tiesą sakant, ne visada reikalingiems pirkiniams, priklauso tik nuo mūsų“, – sakė J. Varanauskienė. Planas, sudarytas atsižvelgus į dabartinę padėtį, suskaičiavus dabartines išlaidas ir užsibrėžus išlaikyti bent jau tokias pat išlaidas, padės išlaikyti šeimos pajamų ir išlaidų balansą ir šiais metais bei nepabloginti šeimos finansinės situacijos.
Sukūrė finansų planuotoją
SEB bankas privatiems klientams, besinaudojantiems banko paslaugomis internetu, pristato naują sprendimą, kuris padės stebėti savo pajamas ir išlaidas bei planuoti asmeninį ar šeimos biudžetą. Nemokama paslauga „Finansų planuotojas“ įdiegta banko paslaugų internetu sistemoje. Šios paslaugos naudotojams jų išlaidos automatiškai sugrupuojamos, jos iliustruojamos paprastais ir aiškiai suprantamais grafikais. Naudojantis šia paslauga, taip pat galima išsamiai planuoti asmeninį biudžetą: nustatyti išlaidų limitus konkrečioms prekių ir paslaugų rūšims ir nuolat stebėti, kaip sekasi laikytis išlaidų plano.
Paslaugos „Finansų planuotojas“ naudotojams automatiškai analizuojamos visos į SEB banko sąskaitas pervedamos pajamos, visi atsiskaitymai iš šių sąskaitų ir pinigų pervedimo operacijos internetu, atsiskaitymai SEB banko mokėjimo kortelėmis. Taip pat suteikiama galimybė susieti kelių žmonių, pavyzdžiui, visų šeimos narių, sąskaitas SEB banke, patiems įkelti kitų savo sąskaitų SEB ar kituose bankuose išrašus ar įvesti pasirinktų operacijų duomenis.
