Daugiau negu Lietuvoje elektroninė prekyba kavinių ir restoranų sektoriuje paspartėjo tik Latvijoje (141 proc.), o Estijoje augimas buvo šiek tiek kuklesnis, bet vis tiek buvo daugiau negu dvigubai didesnis (104 proc.).
„Pandemijos pradžioje pagreitį įgavęs elektroninės prekybos augimas tęsėsi ir praėjusiais metais – tai patvirtina SEB banko klientų elektroninio pirkimo apyvarta. Lietuvoje akivaizdžiai labiausiai padidėjo restoranų apyvarta, o tai galima sieti su dideliu maisto kurjerių užsakymų skaičiaus augimu. Elektroninė prekyba išaugo daugelio sričių, o prekėmis ir paslaugomis prekiaujančioms įmonėms tai reiškia, kad elektroninės prekybos kanalų plėtra yra svarbiausia užduotis, jei jos nori išlikti konkurencingos“, – sako SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Tarp labiausiai augusių elektroninės prekybos sektorių Lietuvoje pernai taip pat buvo kelionių ir viešbučių paslaugos (96 proc.) bei transporto paslaugos (81 proc.). Palyginti Latvijoje ir Estijoje elektroninės prekybos augimas kelionių sektoriuje mažesnis – atitinkamai 15 proc. ir 37 procentai. Transporto srityje elektroninė prekyba Latvijoje išaugo smarkiai (94 proc.), Estijoje augo, tačiau mažiau (12 proc.).
Visose Baltijos šalyse perkant internetu pernai mažiau išleista pramogoms ir sodo bei namų apyvokos prekėms, o Lietuvoje šis sumažėjimas buvo atitinkamai 17 proc. ir 39 procentai.
Priešingai negu kitose šalyse, Lietuvoje elektroninės prekybos rodikliai krito ir elektronikos prekių segmente – sumažėjo 16 procentų. Ypač didelį kritimą elektroninė prekyba patyrė sveikatos priežiūros prekių segmente – sumažėjo net 67 procentais. (Estijoje tokia apyvarta augo 41 proc., Latvijoje – 36 proc.).
Vertinant pagal amžiaus grupes, elektroninė prekyba Lietuvoje labiausiai augo tarp jauniausių – 18–25 metų žmonių (34 proc.), taip pat tarp 36–50 ir 51–64 metų gyventojų (po 30 proc.). Latvijoje ir Estijoje didžiausias elektroninės prekybos augimas taip pat fiksuojamas jauniausioje amžiaus grupėje.
