Nepaisant valdžios pastangų stabilizuoti viešųjų finansų būklę, Lietuvos ekonomika toliau ritasi nuokalnėn, – teigia didžiausio Lietuvoje banko SEB analitikai. Pastangos karpyti valstybės biudžeto išlaidas ir minimizuoti deficitą iš dalies net pagilino nuosmukį, kadangi apribojo vidaus vartojimą ir verslo investicijas, taip pat pablogino ūkio subjektų lūkesčius, rašoma išplatintame pranešime.
Prognozuoja 15 proc. nuosmukį
Praėjusios Lietuvos makroekonomikos apžvalgos pristatyme bankas prognozavo, kad šiemet BVP gali susitraukti dešimtadaliu, tačiau dabar mano, kad reikėtų rengtis 15 proc. nuosmukiui.
Iki šiol buvo tikimasi, kad šalies BVP šiais metais smuks 9 proc. „Analizuodami naujausius BVP pokyčius įsitikinome, kad mūsų ankstesnės prielaidos, nors ir atsargios, yra pernelyg optimistiškos“, – teigiama naujoje apžvalgoje.
Taip pat joje pažymima, kad fiskalinis šalies deficitas šiais metais turėtų siekti 7 proc., o 2010-aisiais – 5 proc. BVP. „Tai reiškia, kad Vyriausybės vadovo viltys įsivesti eurą jau 2012 metais yra perdėm optimistiškos, nes nepavyks iki 2011 m. vidurio „sugrąžinti“ fiskalinį deficitą į būtiną 3 proc. BVP lygį“, – sako Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas.
Pasak analitikų, 2011-aisiais Lietuvos ūkio plėtra jau turėtų būti teigiama – 3 proc. Tam įtakos turės pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų atsigavimas.
Pasak G.Nausėdos, Vyriausybės vadovo viltys 2012 metais įsivesti eurą yra pernelyg optimistiškos.
„Remiamės prielaida, kad Lietuvos ekonomika atgis maždaug po 6 mėnesių – vienų metų nuo svarbiausių eksporto rinkų atsigavimo, jei nesusiformuos rimti einamosios sąskaitos ir fiskalinis disbalansai. Dabartinės Vyriausybės ekonominės politikos kryptis leidžia manyti, kad tokios makroekonominės disproporcijos nesusidarys ir mes būsime „pasirengę“ priimti teigiamus pasaulio ekonomikos impulsus“, – rašoma apžvalgoje.
Kritika valdžiai
Pasak SEB banko analitikų, jiems kyla abejonių dėl šiandieninių valdžios iniciatyvų biudžeto pajamoms ir išlaidoms subalansuoti. „Lietuvoje pasiekta tokia riba, kai bet koks mokesčių didinimas duotų priešingą rezultatą arba bent jau neatneštų pageidaujamo. Pakėlus bendrąjį PVM tarifą, ties nuostolio riba arba jau nuostolingai dirbantys gamintojai ir prekybininkai nebegalėtų papildomos mokesčio naštos prisiimti sau“, – sako G.Nausėda. Kita vertus, pamėginus perkelti padidintą tarifą ant pirkėjų pečių, dar labiau smuktų vartojimas arba žmonės rinktųsi prastesnės kokybės produktus ir paslaugas.
SEB banko analitikų teigimu, esant kritinei viešųjų finansų situacijai, tolesnis biudžeto išlaidų karpymas neturėtų būti tabu, tačiau jį reikėtų įgyvendinti ne „bendro kurpalio“ metodu, o subtiliau. Pavyzdžiui, vietoje bazinės mėnesio pareiginės algos „kirpimo“ visiems nuo 475 Lt iki 430 Lt, galima taikyti socialinio solidarumo principą – mažesnių nei tam tikro dydžio algų apskritai neliesti, tuo tarpu kuo didesnis atlyginimas, tuo labiau jis galėtų būti sumažintas.
Pasak G.Nausėdos, tokia valstybės tarnautojų atlyginimų niveliavimo politika būtų ne tik socialiai jautresnė, bet ir turėtų mažesnių neigiamų pasekmių vidaus vartojimui – juk po atlyginimų korekcijos labiausiai priversti savo poreikius riboti ir taip menkas pajamas turintys žmonės. „Ilgu laikotarpiu atlyginimų skirtumų valstybės sektoriuje išlyginimas neskatintų darbuotojų siekti aukštesnės kvalifikacijos ir profesinės karjeros, tačiau krizės akivaizdoje būtų tinkamas problemos sprendimo būdas“, – tikino G.Nausėda.
