Prognozuoja, kad visų metų BVP nuosmukis bus mažesnis negu 1 proc.
T.Povilausko teigimu, neramina tai, kad euro zonoje ir kitose eksporto rinkose padidėjusios palūkanų normos dar neparodė visos savo galios namų ūkių vartojimui ir investicijoms.
„Pinigų politika ir palūkanų normų augimas pasireiškia po pusmečio ar net metų. Dar nepraėjo metai, o palūkanų sukilimas yra labai stiprus. Tai iš euro zonos dar jausime tuos neigiamus padarinius“, – mano ekonomistas.
Antradienį Lietuvoje fiksuota techninė recesija. Lietuvos realusis BVP pokytis 2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, buvo neigiamas ir sudarė minus 3 proc. Per metus jis smuko 3,6 proc. ir buvo trečias didžiausias Lietuvos BVP nuosmukis per 20 metų.
„Vakarykščio siurprizo nesitikėjome, tačiau ketvirčio ir metinis nuosmukis išmušė iš vėžių. <...> Nuo pandemijos pradžios paaugę esame tik trimis procentais, todėl norėtųsi detalesnių duomenų, kodėl taip įvyko. Kadangi pirmo ketvirčio Lietuvos BVP buvo paskelbtas po mūsų prognozių atskaitos datos ir faktinis rodiklis buvo gerokai blogesnis negu laukėme, mūsų 0,2 proc. ekonomikos nuosmukio prognozė yra pernelyg optimistinė. Taip pat vargu ar visų metų BVP nuosmukis bus mažesnis negu 1 procentas“, – teigė SEB banko ekonomistas.
Jo teigimu, 2023 metų pirmo ketvirčio BVP smuko dėl per ketvirtį suprastėjusių pramonės, mažmeninės prekybos ir transporto sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės rodiklių.
„Šių sektorių veiklos apimties nuosmukis nebuvo jokia staigmena. Bet nustebino šiuose sektoriuose sukurtos pridėtinės vertės nuosmukio mastas ir jo įtaka visos šalies BVP. Pandemijos metu džiaugėmės, kad mūsų šalies pramonė ištempė mūsų ekonomiką be didesnių praradimų ir lėmė pusę viso BVP prieaugio. Dabar, kai pramonės gamybos apimtis dėl kritusio eksporto mažėjo, sparčiai krito ir šalies BVP“, – kalbėjo T.Povilauskas.
Jis pastebėjo, kad prekių paslauga silpsta, bet paslaugų vartojimas tebėra pakankamai didelis tiek euro zonoje, tiek JAV.
Smuko įmonių pelnas, didės nedarbas
Kita vertus, pirmas ketvirtis baigėsi daugiau negu prieš mėnesį, tačiau daugelis žmonių per tą laiką nepajuto išskirtinio ekonomikos nuosmukio – darbo rinka liko gana stabili, pajamos nemažėjo, o infliacija lėtėjo.
„Tačiau tai, kad nominalusis BVP per metus padidėjo beveik dešimtadaliu (9 proc.), o dirbančiųjų pajamos augo sparčiau, rodo, kad įmonių pelnas smuko. Ir, jeigu šis nuosmukis užsitęs, tai neišvengiamai darys neigiamą įtaką ir darbuotojų skaičiui. Atsižvelgiant į tai, kad ypač prekių vartojimas eksporto rinkose slopsta, o padidėjusių palūkanų normų įtaka jų ekonomikai vėluoja, galima daryti išvadą, kad prekių eksporto atsigavimo šiemet gali ir nebūti“, – prognozuoja T.Povilauskas.
Balandžio pramonės įmonių apklausa rodo, kad įmonių dabartiniai gamybos ir eksporto užsakymai ir toliau yra istoriškai nedideli, o tai įspėja, kad ir antrą ketvirtį pramonės gamyba nedidės, palyginti su pirmu ketvirčiu.
Kai paklausi pramonės įmonių vadovų, kas riboja augimą, sako, kad prieš metus – žaliavų trūkumas, ilgi pristatymo terminai, darbuotojų trūkumas. Dabar problema – paklausa, – teigė T.Povilauskas.
„Kai paklausi pramonės įmonių vadovų, kas riboja augimą, sako, kad prieš metus – žaliavų trūkumas, ilgi pristatymo terminai, darbuotojų trūkumas. Dabar problema – paklausa. Palikome nedarbo prognozę nepakeistą nuo praėjusio prognozių atnaujinimo sausį. Kol kas darbo rinkoje padėtis stabili, tačiau artimiausiais ketvirčiais nedarbas didės. Manome, kad šiemet nedarbas padidės nuo 5,9 iki 6,9 procento“, – teigė T.Povilauskas.
Pasak ekonomisto, didžiausias smukimas chemijos pramonėje, nemažas nuosmukis baldų pramonėje.
„Žmonės aktyviau baldus pradės pirkti metų pabaigoje, gal kitąmet. Trąšų gamyba turi galimybių atsigauti, turėtų rodiklius spustelti į viršų. Antrą ketvirtį nuosmukio neturėtų būti – turėtų būti apie nulį“, – prognozuoja jis.
T.Povilauskas pripažino, kad pirmą ketvirtį nustebino „Sodros“ duomenys apie metinį vidutinių draudžiamųjų pajamų pokytį, kuris ne sumažėjo, o priešingai – padidėjo iki beveik 15 procentų.
Didžiausią įtaką algų augimui metų pradžioje turėjo minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimas 15 proc., valdžios sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio fondo pakėlimas ir dėl buvusios stabilios darbo rinkos bei nenoro prarasti darbuotojų darbdavių sprendimai didinti algas. Nors metinis vidutinio darbo užmokesčio pokytis mažės artimiausiais ketvirčiais, vidutinė alga šiais metais bus apie 10,7 proc. didesnė negu prieš metus.
Šiemet infliacijos pokyčiai buvo panašūs kaip ir SEB banko prognozė, todėl analitikai paliko nepakeistą vidutinės 9 proc. infliacijos prognozę šiais metais, o kitąmet tikimasi 2,7 proc. vartojimo prekių ir paslaugų kainų padidėjimo.
„Metinė infliacija birželį bus vienaženklė, o metų pabaigoje ji nusileis iki 3 procentų. Šiemet infliacija Lietuvoje labiausiai silpo dėl energetinių produktų kainų nuosmukio. Paslaugų kainų infliacija sumažėjo minimaliai dėl augusių darbo jėgos sąnaudų ir dar pakankamai geros paklausos. Kitų metų infliacijai įtakos turės ne tik ekonominė padėtis, bet ir sprendimai dėl MMA, kuri, jeigu didėtų dar 13 proc., neišvengiamai darytų įtaką paslaugų kainų infliacijai ir kitąmet“, – prognozuoja T.Povilauskas.
Tikisi, kad būsto kainos kris 5 proc.
Pasak ekonomisto, sausis–vasaris buvo NT rinkoje buvo sunkūs, kovą buvo pastebimas atsigavimas. Balandį, jo nuomone, bus prasčiau – nuosmukis sieks apie minus dešimt proc., lyginant su praėjusiais metais
„Tam daro įtaką palūkanos ir aktyvumas pirminėje rinkoje, kur daugiausia ji yra. Kur pirminės rinkos nėra, tai sandorių skaičius beveik nepakito. Vilniuje labiausiai pakito, nes čia pirminė rinka, skolinti pinigai“, – kalbėjo T.Povilauskas.
Pasak jo, metinis pokytis NT rinkoje gali būti ir teigiamas, tačiau atsigavimui prielaidų nėra.
„Turėsime vangesnius ketvirčius. Keliausime šįmet apie 200 sandorių pirminėje rinkoje per mėnesį, nors geriausiais laikais buvo 500 sandorių per mėnesį“, – lygino T.Povilauskas.
Pasak jo, nors nebekalbama apie būsto kainų kilimą, jos išlieka stabilios, tačiau kainos kol kas laikosi.
„Prie ko liekame? Tikimės 5 proc. būsto kainos sumažėjimo, šių prognozių nekeičiame. Labiausiai perkamumą lemia palūkanų normos. Perkamumo rodikliai kritę iki 2011 m. lygio“, – pastebėjo T.Povilauskas.
Euro zonos ekonomikai pavyksta išvengti recesijos
Atsižvelgdami į geresnius, negu tikėtasi, pirmo ketvirčio euro zonos BVP rodiklius, SEB analitikai pagerino šių metų euro zonos BVP pokyčio prognozę nuo 0 iki 0,6 procento.
„Kitąmet euro zonos ekonomika turėtų augti 1,6 procento. Euro zonos namų ūkiai kol kas atlaikė rekordinių energetikos produktų kainų šuolį, infliaciją ir augančias palūkanų normas gana sėkmingai“, – teigė T.Povilauskas.
Pasak jo, nors pramonė ir traukėsi, tačiau paslaugų sektorius augo. Naujausi duomenys vis dar rodo, kad šio sektoriaus įmonių lūkesčiai gerėja.
„Nors infliacija euro zonoje irgi gerokai sumažėjo per pastaruosius mėnesius, bazinė infliacija tebeviršija lūkesčius. Prognozuojame, kad Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą dar didins tris kartus po 0,25 proc. punkto – iki 3,75 procento. 2024 metų pabaigoje tikimės palūkanų normų mažinimo bent iki 3 procentų“, – kalbėjo T.Povilauskas.
2023 metų BVP augimo JAV prognozę SEB banko analitikai šiek tiek padidino nuo 0,5 iki 0,7 proc., tačiau nuo 1,2 iki 0,9 proc. sumažino 2024 metų ekonomikos augimo prognozę.
„Manome, kad JAV neišvengs švelnios recesijos šių metų viduryje dėl padidėjusios palūkanų normų ir sumažėjusios kredito pasiūlos dėl pastarosios JAV bankų krizės. Prognozuojame, kad vidutinė metinė infliacija JAV šiemet bus 3,9 proc., o vidutinė bazinė infliacija sieks 4,8 procento. Tikime, kad JAV centrinis bankas didins bazinės palūkanų normos intervalą vienintelį kartą nuo dabartinio 4,75–5 proc. iki 5–5,25 proc., o šių metų pabaigoje turėtume išgirsti ir jau pirmą sprendimą dėl bazinės palūkanų normos sumažinimo“, – teigė T.Povilauskas.
Pasak jo, euras JAV dolerio atžvilgiu šių metų pabaigoje turėtų būti stipresnis negu dabar.
