„SEB bankas nepakeitė 2012 m. šalies BVP plėtros prognozės (3,5 proc.), tačiau sumažino lūkesčius dėl 2013 m. ir 2014 m. – atitinkamai nuo 4,0 proc. iki 3,2 proc. ir nuo 4,0 proc. iki 3,5 proc.“, – pažymi ekspertai.
Trečią ketvirtį BVP augo 4,4 proc. Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, toks aukštas rodiklis išgelbėjo šių metų prognozes. Vėlesnes teko mažinti daugiausiai dėl išorinių veiksnių – euro zona toliau smunka, o Rusijos augimas lėtėja.
Gitanas Nausėda: MMA didinimas iki 1000 Lt ūkio pamatų nesudrebintų
50-ojoje ketvirtinėje apžvalgoje nemažai dėmesio skirta naujosios valdžios planams. Visuomenė iš jos esą laukia veiksmų, kompensuojančių pastarųjų metų netektis, todėl „svarbu, kad tai būtų realiai socialinę atskirtį mažinančios ilgalaikės priemonės, galinčios padėti kurti gerovės valstybę, o ne trumpalaikiai veiksmai“.
Didžiausią socialinės atskirties naikinimo potencialą analitikai mato užimtumo ir ekonomikos augimo skatinimo srityje, o darbo rinkos liberalizavimas ir verslo reguliavimo supaprastinimas gali sumažinti pajamų atotrūkį labiau nei tiesmukas progresinės gyventojų pajamų mokesčio sistemos įvedimas.
Gitanas Nausėda: „Vyriausybės programoje apstu priemonių, kurių tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, tačiau popieriuje jos atrodo kur kas gražiau nei gali būti realybėje.“
Kaip pristatydamas leidinį pažymėjo G.Nausėda, įvairių visuomenės grupių lūkesčiai yra dideli, todėl „žmonėms tektų nusivilti, jei garo pakaktų tik garsiam švilpimui, o ne ilgalaikį poveikį turinčioms priemonėms“.
Krizė turėjo neigiamos įtakos daugelio gerovei, o vidinė devalvacija skaudžiai kirto tiek per įmonių, tiek per namų ūkių finansus. Verslui teko susitaikyti su mažėjančiu pelnu ar net nuostoliais, žmonėms – su apkarpytais atlyginimais, socialinėmis išmokomis ir kitomis pajamomis.
Pasak analitiko, šalies ekonomikos stabilumas, nors ir džiugina, yra trapus. „Naujosios Vyriausybės programoje apstu priemonių, kurių tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, tačiau popieriuje jos atrodo kur kas gražiau nei gali būti realybėje“, – tvirtino G.Nausėda.
Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių jis išskyrė minimalios mėnesio algos (MMA) reguliavimą. Siekis nuo sausio 1 d. padidinti MMA nuo 850 Lt iki 1000 Lt esąs ambicingas, bet neturėtų sudrebinti šalies ekonomikos pamatų ir net padėtų ištraukti iš „šešėlio“ dalį dabar vokeliuose mokamų atlyginimų. Kita vertus, gali kilti pagundų jau artimiausioje ateityje toliau didinti MMA, destabilizuojant ne tik viešuosius finansus, bet ir darbo rinką.
Kur kas skeptiškiau G.Nausėda įvertino progresinį turto ir pajamų apmokestinimą. Esą nėra tiesioginio ryšio tarp progresinės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistemos įgyvendinimo ir socialinės atskirties mažėjimo: „Paradoksalu, tačiau, remiantis „Eurostat“ duomenimis, krizės laikotarpiu pajamų atotrūkis dažniau aptirpdavo ne progresinę, o proporcinę GPM sistemą taikiusiose šalyse.“
Iš septynių proporcinį GPM tarifą turėjusių Europos Sąjungos šalių penkiose pajamų nelygybė 2009-2010 m. buvo mažesnė nei 2004-2008 m. ir tik dviejose – didesnė. Iš 20 progresinę sistemą taikiusių valstybių dešimtyje atotrūkis sumažėjo, o dešimtyje – išaugo.
„Nereikia milžiniškų intelektualinių pastangų nustatyti 30-40 proc. dydžio viršutinį GPM tarifą. Tuomet investuotojams nebeapsimokėtų samdyti Lietuvos programuotojų ir apskaitininkų, jie pasirinktų lengvesne mokesčių našta apkrautus jų kolegas Rygoje arba Taline, – kalbėjo G.Nausėda. – Atsisakius steigti verslo paslaugų centrus, nebereikėtų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų kategorijų – langų plovėjų, valytojų, kavinių padavėjų ir pan. – paslaugų.“
Anot G.Nausėdos, vienu iš naujos koalicijos arkliukų gali tapti daugiabučių renovacija. Ankstesnė valdžia „niekaip nepripažino, kad jų modelis nevykęs“, o dabartinė esą gali gerokai pasistūmėti šioje srityje.
Rusijos augimas lėtėja – prasta žinia Lietuvai
Apžvelgdamas atskirų šalių ir regionų ūkio būklę, G.Nausėda teigė, kad Kinija turėtų išvengti kietojo nusileidimo, o euro zona toliau smunka, nors Vokietija esą ir demonstruoja gyvybę.
Lietuvai prasta žinia ekonomistas pavadino lėtėjantį Rusijos augimą. Šiemet eksportas į šią šalį augo bene labiausiai – 28,9 proc. Analitikų teigimu, bendras eksportas nepaliauja stebinti dinamiška plėtra, kurios nesustabdo net euro zonos – pagrindinės eksporto rinkos – recesija.
Tačiau dėl importo brangimo infliacija išlieka didesnė nei būtų galima tikėtis nuosaikaus ekonomikos kilimo sąlygomis – lapkritį ji siekė 3,2 proc., metų infliacija turėtų sudaryti 3,4 proc. Artimiausiems dvejiems metams prognozuojama 3,5 proc. infliacija.
Pasak ekspertų, „infliacijai mažėjant labai nenoriai, Lietuvos ūkį jau senokai kamuoja 37 laipsnių temperatūra“. Makroekonominiai veiksniai stumia pasaulines naftos kainas žemyn, bet geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose komplikuoja šį procesą. Maisto produktų, ypač grūdinių kultūrų kainos šiemet buvo aukštos, tiesa, kitąmet galima tikėtis jų mažėjimo ar bent stabilizacijos. PVM lengvatų reikšmės siūloma nepervertinti, mat didžiąją dalį jų teikiamos naudos pasisavintų gamybos ir prekybos grandys.
„Žvelgiant į didžiulį naujosios Vyriausybės Kalėdų Senelio maišą, patartina atsargiai vertinti fiskalinio deficito mažėjimo perspektyvą“, – teigiama apžvalgoje. Šiemet deficitas turėtų siekti 3 proc., kitąmet – 3,5 proc., toks pat prognozuojamas ir 2014-iesiems. „Negalima ir laikytis finansinės disciplinos, ir švaistytis pažadais į kairę ir į dešinę“, – įspėjo G.Nausėda ir prisipažino nelabai tikintis, kad eurą įsivesime iki 2016 m.
Nedarbo lygis šalyje mažėjo sparčiau nei prognozavo SEB analitikai – šiais metais jis turėtų sudaryti 13 proc., vėliau kristi iki 11,5 proc. ir 10 proc.
„Esant tokiems darbo užmokesčio augimo tempams, 2008 m. vidutinį atlyginimų lygį pasieksime tik 2013 m. pabaigoje, o realaus darbo užmokesčio – tik antroje dešimtmečio pusėje“, – teigiama apžvalgoje. Šiemet atlyginimai turėtų būti 2,5 proc. didesni nei pernai, kitąmet augimas turėtų siekti 3 proc., vėliau – 3,5 proc., nors spaudimas didinti algas tik didės – dėl mažėjančio nedarbo, didesnės MMA ir kitų veiksnių.