Tuo metu 2022-ųjų metų prognozė antradienį paskelbtame naujausiame SEB „Nordic Outlook“ Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje sumažinta nuo 4,2 proc. sausį iki 3,8 proc. gegužę.
SEB ekonomistai teigia, kad Lietuvoje nuo kovo pradžios auga naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičiai, tačiau šalis yra viena vakcinavimo lyderių Europos Sąjungoje, kas leidžia optimistiškai žiūrėti į ekonomikos aktyvumą nuo metų vidurio.
Bankas atkreipia dėmesį, kad 2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė nei tikėtasi.
„Pirmo ketvirčio rezultatas akivaizdžiai viršijo lūkesčius. Turime labai stipriai išaugusį reagentų eksportą iš Lietuvos dėl vienos įmonės – „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Tai matosi ir iš pramonės, ir eksporto duomenų“, – prognozių pristatymo renginyje antradienį sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Anot jo, vien „Thermo Fisher“ įtaka Lietuvos BVP šiemet galėjo turėti 1,5-3 proc. įtaką. Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį, kad vien pagal BVP dydį negalima sakyti, kad „su ekonomika viskas yra gerai“.
„Atsigavimas ir pandemija yra daugiaveidė – nėra viskas vienu metu gerai. Matome, kad sausį daugiau nei 130 tūkst. žmonių buvo prastovose, virš 60 tūkst. gavo darbo paieškos išmokas. Dar yra tų verslų, kurie turi pakankamai nemažus ribojimus, todėl problemų tikrai yra“, – sakė T.Povilauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos (ES) šalis, iš jau paskelbusių pirmojo ketvirčio duomenis, kurios BVP jau viršijo priešpandeminį lygį. Tačiau tuo pat metu SEB atstovas atkreipė dėmesį, kad nedarbas į priešpandeminį lygį turėtų sugrįžti tik 2023 metais.
Augs ne tik vartojimas ir algos, bet ir infliacija
Pasak SEB ekonomistų, privatus vartojimas artimiausiu metu turėtų augti sparčiai, kadangi pirmąjį metų ketvirtį vėl augo namų ūkių santaupų lygis. Privataus vartojimo augimo prognozė pagerinta nuo 2,6 proc. sausį iki 3,2 proc. gegužę.
Tačiau bankas atkreipia dėmesį, kad per pirmuosius trejus metų mėnesius infliacija Lietuvoje pralenkė išankstines prognozes, todėl metų infliacijos prognozė padidinama nuo 2 iki 2,6 procento.
Darbo užmokesčio augimo prognozė pagerinta iki 7,5 proc. šiais metais ir 6,5 proc. 2022-aisiais, kai sausį prognozės atitinkamai buvo 4,5 proc. ir 6 procentai.
Pasak T.Povilausko, darbo užmokesčio augimas Lietuvoje pirmąjį ketvirtį taip pat buvo stebinančiai spartus.
„Galvojome, kad algų augimas metų pradžioje bus 5-6 proc. „Sodros“ duomenys rodo, kad augimas pirmąjį ketvirtį buvo apie 10 proc. Aišku, kovo duomenys yra gal kiek iškreipti, nes metinis pokytis yra plius 17 proc., nes pernai kovą metinis augimas buvo labai sulėtėjęs“, – sakė T.Povilauskas.
Galvojome, kad algų augimas metų pradžioje bus 5-6 proc. „Sodros“ duomenys rodo, kad augimas pirmąjį ketvirtį buvo apie 10 proc.
„Bet tai aiškiai indikuoja, kad algų augimas sulėtėjo ne tiek ir daug“, – pridūrė jis.
Mažmeninė prekyba gali pradėti lėtėti antrąjį pusmetį
Įspūdingi Lietuvos mažmeninės prekybos augimo tempai gali sulėtėti antrąjį metų pusmetį, kuomet, tikėtina, bus gerokai labiau atvertas paslaugų sektorius, sako SEB ekonomistas.
Anot jo, mažmeninė prekyba dar neturėtų lėtėti bent kelis artimiausius mėnesius.
Galvojame, kad mažmeninės prekybos, nors balandį ir buvo ribojimų, metinis pokytis bus įspūdingas.
„Galvojame, kad mažmeninės prekybos, nors balandį ir buvo ribojimų, metinis pokytis bus įspūdingas. Žiūrint į gegužę, birželį, liepą sunku būti pesimistams, kodėl ta mažmeninė prekyba turėtų sulėtėti“, – SEB ekonomikos prognozių pristatyme antradienį kalbėjo T.Povilauskas.
„Labiau klausimas dėl antro pusmečio, nes tada bus daugiau atlaisvinimų paslaugoms, žmonės pradės vartoti paslaugas. Tada turėtų pinigai pajudėti iš prekių į paslaugas ir tada tas mažmeninės prekybos augimas pradėtų lėtėti“, – svarstė ekonomistas.
Vertindamas itin gerus mažmeninės prekybos rezultatus šių metų pradžioje, nepaisant ilgai galiojusių ribojimų, T.Povilauskas sako, jog verslas Lietuvoje sugebėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų.
„Verslas randa, kaip pasiekti vartotoją, o vartotojo pajamos pirmą ketvirtį augo. Problemų dėl to, iš ko vartoti, nelabai buvo, labiau buvo problemų, kaip parduoti, ar tai būtų atsiėmimo taškai, ar prekyba internetu“, – sakė jis.
„Lietuva pagal mažmeninės prekybos augimą pirmą ketvirtį tiesiog yra daug geresnė nei, tarkim, Latvija ir irgi tai yra veiksnys, kuris daro teigiamą įtaką ekonomikos augimui“, – pridūrė T. Povilauskas.
Statistikos departamentas praėjusią savaitę skelbė, kad Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį paaugo 4,9 proc.
Tuo metu visos šalies BVP sausį–kovą, palyginti su pernai tuo pat laiku, paaugo 1 proc., o palyginti su ketvirtuoju 2020 metų ketvirčiu, – 1,8 procento. Statistikų teigimu, mažmeninė prekyba buvo vienas iš faktorių, turėjusių teigiamos įtakos BVP augimui.
