SEB antradienį paskelbtame leidinyje „Nordic Outlook“ teigiama, kad pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3,6 proc., tačiau šiemet ekonomikos plėtros tempai sulėtės iki 2,5 procento. Latvijos ir Estijos BVP šiemet turėtų augti po 2 proc. (pernai – atitinkamai 2,4 proc. ir 3,8 proc.).
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, šiemet Lietuvos ekonomika augs lėčiau labiausiai dėl kur kas silpnesnės transporto sektoriaus plėtros, kuriai neigiamą įtaką vis labiau darys pokyčiai, susiję su Mobilumo paketu.
„Taip pat šiemet nesitikime ir tokio paties kaip pernai pramonės indėlio į šalies ekonomikos plėtrą. 2020 metai Lietuvos ekonomikai veikiausiai bus gana ramūs, o valdžios atstovai, deja, vėl greičiausiai visą dėmesį skirs ne ilgalaikį augimą skatinantiems sprendimams, o stengsis išsikovoti vietą per Seimo rinkimus“, – pranešime spaudai sakė T.Povilauskas.
2021 metais Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2,4 proc., tuo metu Latvijos ir Estijos BVP turėtų augti kiek sparčiai – atitinkamai 2,5 proc. ir 2,6 procento. Palyginti su pernai rugsėjį skelbtomis prognozėmis, SEB ekonomistai pagerino Lietuvos šių metų, tačiau pablogino 2021 metų tikėtiną BVP (buvo prognozuojamas atitinkamai 2,4 proc. ir 2,6 proc. augimas).
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sudarys 2,4 proc., o 2021 metais – 2,3 proc. (rugsėjo prognozė – atitinkamai 2,3 proc. ir 2,4 proc.). Anot T. Povilausko, šių metų infliacijos prognozė minimaliai padidinta dėl išaugusių akcizų įtakos ir laukiamų didesnių degalų kainų.
SEB ekonomistai prognozuoja, kad privatus vartojimas, pernai padidėjęs 3,2 proc., šiemet ir 2021 metais augs po 3,1 proc., tuo metu pernai 1,1 proc. augęs viešojo sektoriaus vartojimas šiemet padidės 0,8 proc., o kitąmet – 0,6 procento. Šiemet investicijos Lietuvoje turėtų augti 4,8 proc., tačiau lėčiau negu praėjusiais metais (7,8 proc.). 2021 metais investicijų augimas turėtų sulėtėti iki 3,9 procento.
Pasak T.Povilausko, vien per pastarąjį mėnesį pasirodė nemažai pranešimų apie jau prasidėjusias arba prasidėsiančias tokias didelio masto investicijas kaip Lietuvos ir Lenkijos GIPL dujotiekio statybos, Kaišiadorių–Klaipėdos geležinkelių ruožo elektrifikavimas, uosto gilinimas, naujų vėjo jėgainių parko įrengimas.
„Panašu, kad mažiau optimizmo bus tik tarp privačių pramonės ir transporto sektoriaus įmonių, kurių investicijos šiemet gali ir visai neaugti.
„Statybos darbų šiemet bus atlikta daugiau ir gyvenamojo būsto rinkoje. Vilniuje neparduotų pastatytuose ir dar statomuose daugiabučiuose butų skaičius per 2019 metus sumažėjo, o paklausa, nors ir kiek kuklesnė, bet 2020 metais bus istoriškai didelė. Galiausiai ir komercinio nekilnojamojo turto rinkoje pulsas nelėtės, o naujojo „Akropolio“ prekybos centro statybos pagerins viso statybų sektoriaus rezultatą“, – tvirtino T.Povilauskas.
„Panašu, kad mažiau optimizmo bus tik tarp privačių pramonės ir transporto sektoriaus įmonių, kurių investicijos šiemet gali ir visai neaugti“, – pridūrė jis.
Šių metų vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę SEB ekonomistai padidino iki 7,1 proc. (pernai rugsėjį – 6,5 proc.), tačiau nepakeitė 5,8 proc. augimo kitąmet prognozės.
„Kaip ir praėjusiais metais, darbo užmokestis valstybės sektoriuje didės sparčiau negu privačiame sektoriuje. Darbo užmokesčio ir BVP santykis šiemet dar labiau priartės prie ES vidurkio“, – tvirtino T.Povilauskas.
Taip pat padidinta šių metų nedarbo lygio prognozė – jis turėtų siekti 6,2 proc. (tiek pat kaip ir pernai), arba 0,2 proc. punkto daugiau nei prognozuota pernai rugsėjį (6 proc.). Kitąmet nedarbo lygis Lietuvoje turėtų ūgtelėti iki 6,3 procento.
SEB ekonomistų vertinimu, nepaisant spartesnio, negu tikėtasi, ekonomikos ir biudžeto pajamų augimo, Lietuvos valdžios sektoriaus balansas pernai buvo neigiamas ir sudarė minus 0,3 proc. šalies BVP.
„Vargu ar ir šiemet pavyks valdžiai pasiekti užsibrėžto 0,2 proc. šalies BVP biudžeto pertekliaus“ , – sakė T.Povilauskas.
Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos valdžios sektorius bus subalansuotas, o kitąmet jo perteklius sudarys 0,1 proc. BVP.
