Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda: artėjant rinkimams vis dažniau girdėsime politikų kalbų apie algas

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda žurnalo „Valstybė“ konferencijoje pasakojo, kad ekonominė gerovė matuojama dviem būdais – atsižvelgiant į gamybos ir paskirstymo rodiklius. Jo teigimu, artėjant rinkimams, vis dažniau politikai kalbės apie paskirstymo rodiklius, tai yra, vidutinį darbo užmokestį, pensijas ir pan.
Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Visuomenės gerovę galime matuoti iš dviejų taškų. Viena vertus, tai yra nuolatinė gamyba kažin ko. Kita vertus, ekonomikos procesas nėra savitikslis, tai skirta tam, kad tie žmonės, kurie gamina, gerai gyventų“, – aiškino ekonomistas.

Ekonominė gerovė yra matuojama remiantis dviem rodiklių grupėmis. Gamybos rodiklius sudaro bendrasis vidaus produktas (BVP), gamybos pajėgumų plėtra, eksporto apimtis, skirtingų ūkio šakų produkcija. Paskirstymo rodiklius sudaro vidutinis darbo užmokestis, pelnas ir dividendai, pensijos ir socialinės išmokos, lengvatos pažeidžiamoms socialinės grupėms.

Visuomenei BVP rodiklis ar gamybos pajėgumų plėtra, anot G.Nausėdos, mažai ką sako:  „Kas man iš to BVP, jei neturiu darbo vietos, mano atlyginimas nedidėja?“ Tą suprasdami, esą ir politikai kalbės labiau žmonėms suprantama kalba – užsimins apie darbo užmokesčio didinimą, kalbės apie pensijas ir pan.

Ekonomikos gerovės matavimas, G.Nausėdos teigimu, esąs įdomus procesas, kuri, deja, užgožia euro krizė ir vaistų jai gydyti paieškos. Ekonomistas pasakojo, kad 2009 metais tuometinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy subūrė mokslininkų komandą ir davė užduoti sukurti alternatyvą ekonominės gerovės matavimo sistemai.

Štai kokie buvo jų pasiūlymai: gerovei išmatuoti tikslingiau taikyti ne gamybos, o pajamų ir vartojimo rodiklius; gerovę reikėtų vertinti iš namų ūkio perspektyvos; pajamas ir vartojimą reikia vertinti kartu su turto; skirti daugiau dėmesio pajamų, vartojimo ir turto pasiskirstymo rodikliams.

G.Nausėdos teigimu, nereikėtų analizuoti vieno rodiklio, bet visuomet jį lyginti su kitais. Pavyzdžiui, vidutinio darbo užmokesčio rodiklis yra pakankamai siaurai vartojamas, susisteminus duomenis galima pasižiūrėti, kaip jis keitėsi, tačiau norint atskleisti realią situaciją, reikia žiūrėti plačiau.

„Vidutinio darbo užmokesčio svyravimai pastaraisiais metais yra gana aiškūs – auksiniais laikais jis kilo, krizės metu buvo nuosmukis, dabar yra lėtas ir skausmingas atsigavimas“, – kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas.

Jei lyginsime vidutinį darbo užmokestį su kitomis Europos šalimis, gali pasidaryti baisu – Lietuvoje šis rodiklis yra beveik dešimt kartų mažesnis nei Šveicarijoje. Tačiau G.Nausėda primena, kad euro vertė yra labai skirtinga skirtingose šalyse, todėl prasminga lyginti pajamas su kainomis.  Palyginimus Lietuvos ir turtingesnių valstybių perkamąją galią matyti, kad skirtumas nebėra toks baisus – vos keli kartai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos