„Reguliarūs kišenpinigiai vaikams suteikia galimybių geriau pažinti savo poreikius, priimti savarankiškus sprendimus ir pajausti didesnę autonomiją. Apskritai, asmeniniai finansai yra puiki tema šeimos pokalbiams – lavina ne tik vaikų finansinį raštingumą, bet ir suaugusiuosius priverčia labiau pasidomėti, įsigilinti į tam tikrus klausimus. Būtent vaikystėje ir paauglystėje padedami finansinio elgesio pamatai. Jeigu jie yra tvirti, didesnė tikimybė, kad žmogus ateityje lengviau susidoros su finansiniais iššūkiais ir sugebės pasiekti finansinių tikslų“, – pastebi Sigita Strockytė-Varnė, SEB bankas asmeninių finansų ekspertė.
Tėvų apklausa atskleidė, kad iki 20 eurų per mėnesį savo vaikui skiria kas penktas (19 proc.) respondentas. 21–40 eurų kišenpinigiams skiria ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų. 32 proc. vaikams duoda 41–80 eurų siekiančią sumą, o 81–120 eurų kas mėnesį skiria 19 proc. tėvų.
„Ar tėvai skiria vaikui iki dvidešimt eurų per mėnesį, ar daugiau negu šimtą, pasikalbėti apie pinigus visada verta. Suvokęs, kad kišenpinigiai yra ribotas išteklius, vaikas mokysis juos leisti apgalvotai, kartu lavins kitus labai svarbius įgūdžius, pavyzdžiui, analizuoti, lyginti ir dėlioti prioritetus“, – dalijasi S. Strockytė-Varnė ir atkreipia dėmesį, jog, tyrimo duomenimis, dauguma tėvų (76 proc.) apie pinigus ir jų panaudojimą su vaikais kalbasi tik retkarčiais ir nereguliariai. 12 proc. apie finansus su jaunaisiais šeimos nariais nesikalba niekada arba šią temą aptaria labai retai.
Ekspertės teigimu, ypatingai svarbūs pirmieji metai, kai tėvai tik pradeda skirti kišenpinigius. „Apie pinigus galime pradėti kalbėti vos vaikas geba pažinti skaičius. Pavyzdžiui, apsiperkant maisto prekių parduotuvėje garsiai vardyti prekių kainas arba paprašyti vaiko atnešti pieno, kuris kainuoja iki 2 eurų. Taip pat drąsiai atsakinėkite į vaikų klausimus, kiek kas kainuoja – ar tai būtų šeimos atostogų išlaidos, ar nauji drabužiai, galiausiai, priemonės mokyklai ar būreliams. Pokalbiai apie pinigus nuo ankstyvo amžiaus ugdo savarankiškumą, sprendimų priėmimo įgūdžius, antra vertus, moko skaičiuoti“, – pataria S. Strockytė-Varnė.
Tyrimas taip pat parodė, kad reguliariai kišenpinigių savo atžaloms skiria kas antras apklaustasis (48 proc.). SEB banko atstovės teigimu, taip tėvai nuolat suteikia progų vaikams numatyti savo įplaukas ir išlaidas, nuosekliai planuoti ir valdyti biudžetą, taupyti ar net investuoti. O kad vaikai efektyviai išnaudotų šias progas, tėvų indėlis turėtų būti ne tik finansinis, bet ir socialinis – pokalbiai, diskusijos, patarimai. Ekspertės teigimu, reikia nebijoti leisti klysti – tik patys priimdami sprendimus, išleisdami pinigus saldumynams ar žaidimams ir taip pailginę laiką, per kurį reikia taupyti norimiems sportbačiams ar naujam telefonui, vaikai mokysis valdyti savo finansus ir juos geriau planuoti.
Apklausos duomenimis, didžioji dalis tėvų (56 proc.) padeda vaikams skirstyti savo išlaidas, nes pinigų duoda atskirai maistui mokykloje ir kitiems poreikiams patenkinti. Tuo tarpu vieną sumą visiems poreikiams skiria 32 proc. tėvų. Kas dešimtas vaikas gauna kišenpinigių tik tam, kad mokykloje nusipirktų maisto.
Kišenpinigių atžaloms neskaidantiems tėvams S. Strockytė pataria visgi apie tai pagalvoti – vyresni vaikai, aktyviau ieškodami būdų sutaupyti savo norimiems daiktams, neretai nutaria taupyti paprasčiausiai nevalgydami mokykloje, kitaip tariant, savo sveikatos sąskaita. Todėl mokant vaiką apie pinigus, svarbu pabrėžti, kad investuoti ne tik galima, bet ir privalu ne tik į daiktus ar pramogas, bet ir į gerą savijautą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad nors vaikų, besinaudojančių mokėjimo kortelėmis, skaičius nuo pernai metų išaugo 11 proc., visgi tėvai kišenpinigius savo atžaloms dažniau duoda grynaisiais. Daugumos apklausoje dalyvavusių tėvų manymu, vaikai dar per jauni turėti banko kortelę (61 proc.).
Visuomenės nuomonės tyrimą SEB banko iniciatyva atliko bendrovė „Norstat“, rugpjūtį apklaususi 1 000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18-60 metų, turinčių vaikų.
