„Ar dviejų mėnesių – negana?“
„Kada baigsis toks tyčiojimasis iš žmonių? Prašymą kompensacijai pateikėme spalio 8 dieną per SPIS sistemą. Iki šiol pasižiūrėjus, kaip vyksta procesas, matome tą patį užrašą – vis dar apdorojamas. Gerbiamieji valstybės tarnautojai, jau praėjo 2 mėnesiai ir savaitė. Už šildymą jau reikia mokėti, o atsakymo dar negauname. Nejaugi tiek laiko nepakanka išnagrinėti prašymui?“ – nesupranta Dalia, besikreipusi į 15min.
Ji pasakojo, kad jos sutuoktinis yra onkologinis ligonis, dvejus metus turintis nedarbingumo pažymėjimą.
„Aš pati esu išėjusi į išankstinę pensiją, kadangi nebegalėjau dirbti dėl svarių priežasčių. Esu mamos globėja, kuriai teismo sprendimu nustatytas neveiksnumas. Tad mūsų pajamos yra labai menkos, vyro biuletenis ir mano pensija sudaro 335 eurus“, – nepavydėtiną situaciją atskleidžia ji.
Moteris kelia klausimą, ar apskritai ji sulauks taip laukiamos kompensacijos šildymui ir karštam vandeniui.
Besikreipiančių daug – ilgėja nagrinėjimo terminai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) 15min atsiųstame paaiškinime teigiama, kad SPIS būsena „apdorojama“. Vadinasi, sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo dar nepriimtas.
„Sprendimas priimamas per mėnesį nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Išaugus besikreipiančiųjų dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų skaičiui, prašymų nagrinėjimo terminai gali būti ilgesni nei įprasta“, – rašoma ministerijos komunikacijos skyriaus atsakyme.
Panašiai kalba ir Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas. Jis sako, kad per šių metų rugsėjį ir spalį Vilniaus savivaldybė gavo tris kartus daugiau prašymų skirti kompensacijas nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – šiemet per rugsėjį ir spalį dėl šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų bei kitų kompensacijų pateikta daugiau nei 32 tūkst. prašymų.
„Savivaldybė deda maksimalias pastangas nagrinėti prašymus kaip įmanoma greičiau – jie nagrinėjami ir savaitgaliais, pasitelkiami kitų pareigybių specialistai, turintys kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir priimti sprendimus. Visgi kompensacijų prašymų nagrinėjimas yra sudėtingas procesas, kurio metu yra renkami duomenys iš įvairių registrų. Priėmus gyventojo prašymą nagrinėjimui ir pamačius, kad trūksta sprendimui priimti reikalingų duomenų ar dokumentų, skubiai susisiekiama su gyventoju ir susitariama dėl reikalingų duomenų patikslinimo, o juos gavus – priimamas sprendimas“, – tikino G.Grubinskas.
G.Grubinskas apgailestavo, kad net ir organizuojant darbą maksimaliu krūviu gali būti vėlavimų priimant sprendimus per teisės aktais nustatytus terminus. „Prie to prisidėjo ne tik didelis prašymų skaičius, bet ir kurį laiką dažnai neveikusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdoma SPIS sistema – ji būtina specialistams, norint priimti sprendimus dėl kompensacijos skyrimo“, – aiškino jis.
Pasak savivaldybės atstovo, kiekvieno gyventojo situacija yra individuali, todėl dėl kompensacijos skyrimo ir prašymo nagrinėjimo termino nerimaujančius gyventojus kviečiama šiuos klausimus aptarti su Socialinių išmokų skyriaus specialistais.
„Dėl tikslesnės informacijos apie pateikto prašymo nagrinėjimo eigą siūloma kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją“, – siūlo ir ministerija.
Galima prašyti atidėti mokėjimą
Priėmus sprendimą skirti kompensaciją už šildymą, ji skiriama visam šildymo sezonui, todėl bus kompensuojamos ir praėjusių mėnesių sąskaitos – mokesčių permokos bus nurašomos nuo būsimų sąskaitų už šildymą.
„Priklausančias kompensacijas galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų. Pavyzdžiui, jeigu kreipsis 2023 m. balandžio mėnesį, kompensacijos galės būti grąžinamos už 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesius“, – primena SADM.
Nepriklausomai nuo to, ar gyventojas kreipėsi kompensacijos, jei jis neturi galimybės susimokėti už šildymą, galima kreiptis į šilumos tiekėją dėl mokėjimo atidėjimo.
„Didžiajai daliai vilniečių šildymą tiekia Vilniaus šilumos tinklai, kurie sudaro galimybę sumokėti pusę einamosios sąskaitos, o likusią dalį apmokėti lygiomis dalimis per šešis šiltojo sezono mėnesius, pasibaigus šildymo sezonui“, – paaiškina G.Grubinskas.
Kas gali gauti kompensaciją?
Norintys pretenduoti į kompensacijas, pirmiausia turi atitikti tam tikrus kriterijus.
Svarbiausias iš jų bus žmogaus gaunamos pajamos.
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (294 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui, teigiama 15min atsiųstame SADM paaiškinime.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 eurus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 441 eurai.
G.Grubinsko teigimu, kreipiantis dėl būsto šildymo kompensacijų reikia pateikti prašymą, pažymą apie pastaruosius 3 mėnesius gaunamas pajamas (darbo užmokestį ir gaunamus alimentus), teismo sprendimą dėl alimentų priteisimo bei duomenis apie šildymo tiekėją (jo pavadinimą ir kliento kodą).
Kiekviena situacija yra vertinama individualiai, todėl, perspėja jis, specialistai gali paprašyti ir kitų dokumentų.
Pretenduojant į kompensaciją, svarbus ir gyvenamasis plotas, tenkantis vienam būsto gyventojui.
Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
- 50 kvadratinių metrų, jei žmogus gyvena vienas;
- 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui;
- 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui;
- 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui.
Preliminariai mokėjimo už normatyvinio būsto ploto šildymą suma būtų 49,20 euro (tai sudaro minėtus 10 proc. pajamų skirtumo kompensacijai apskaičiuoti), t. y. tiek už normatyvinio 50 kv. m ploto šildymą šeima turėtų mokėti maksimaliai, o likusi išlaidų suma būtų kompensuojama.
„Reikia neužmiršti, kad šiuo atveju yra 17 kv. m viršplotis, už kurio šildymą išlaidos nekompensuojamos. Pavyzdžiui, jei asmuo gautų šildymo sąskaitą, kurioje paskaičiuota mokėtina suma yra 100 eurų, tai kompensacija būtų skaičiuojama nuo 74,63 euro (100 / 67 x 50 = 74,63). Kompensacijos dydis tokį mėnesį siektų 25,43 euro (74,63 – 49,20 = 25,43), o galutinė mokėtina suma gyventojui – 74,57 euro. Gyventojas šių paskaičiavimų sąskaitoje nematytų, nes sąskaitoje jau būtų nurodytas kompensacijos dydis“, – toliau aiškina G.Grubinskas.
Tačiau, pavyzdžiui, nepasiturinčiai keturių asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą.
Įsivaizduokime, kad dėl kompensacijos kreipiasi keturių asmenų šeima – du tėvai, auginantys du vaikus. Šeimos gaunamos pajamos per mėnesį siekia 1099 eurai, t. y. du MMA.
Tokiu atveju, būsto šildymo išlaidų kompensuojamoji dalis šiai šeimai būtų apskaičiuojama taip: ((1099 eurai – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1176 eurai (2 VRP x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 euro.
Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 kvadratinių metrų) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.
Kitas pavyzdys galėtų būti – pensininkas, gyvenantis vienas ir per mėnesį gaunantis 513 eurus pensijos. Būsto šildymo išlaidų kompensacija šiam vyriškiui būtų apskaičiuojama taip: (513 eurų – 441 euras (3 VRP)) x 10 proc. = 7,2 euro.
Tai reiškia, kad žmogus už būsto šildymą pagal savo pajamas turi mokėti ne daugiau kaip 7,2 euro, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kvadratinių metrų) bus kompensuojamos.
Kompensacijai gauti – penki žingsniai
Jeigu skaičiuoklėje jau pasitikrinote, kad veikiausiai galite gauti kompensaciją, toliau, kaip nurodo SADM, reikia įvykdyti penkis svarbius žingsnius ir laukti sprendimo.
Štai ką reikėtų atlikti:
