Prieš pat 2020 metų biudžeto svarstymą Seimas antradienį pritarė vos prieš tris savaites gimusiam įstatymo projektui – papildomam bankų pelno apmokestinimui.
Nuo kitų metų 2 mln. eurų viršijančio bankų pelno dalis bus apmokestinta 20 proc. mokesčio tarifu. Iki šiol bankai, kaip ir visi kiti verslai, mokėjo 15 proc. pelno mokestį.
Už šį įstatymo projektą balsavo 90 Seimo narių, prieš – 15, o 21 susilaikė.
Tiesa, priimtame įstatymo projekte numatyta, kad papildomas apmokestinimas bankų pelnui galios tik trejus metus – projekte rašoma, kad „nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020, 2021 ir 2022 metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį“.
Kreipsis į Konstitucinį teismą
Opozicija Seimo posėdyje papildomą bankų pelno mokestį vadino skubotu ir antikonstituciniu.
„Valstietė“ Vida Ačienė į tai replikavo, kad „visi mokesčiai kažkada buvo eksperimentiniai“. Ji taip pat tvirtino, kad šis mokestis neatsitiktinis ir pasirinktas atsižvelgiant į bankų apskaitos specifiką, mat jie turi teisę formuoti specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms.
„Lietuvoje jau keletą metų nėra konkurencijos tarp bankų, tai yra faktas. Šiandien Lietuvoje veikia 2,5 banko. Aktyvų mokestis, kuris būtų nugulęs ant vartotojo pečių patapo mokesčiu už rezultatą“, – palaikyti mokestį kvietė parlamentarė.
Tuo tarpu liberalas Simonas Gentvilas informavo kolegas, kad šį mokestį skųs Konstituciniam Teismui (KT).
„Į KT jau esu pristatęs pareiškimą dėl valdančiųjų Vyriausybės skubių sprendimų. Šį įstatymą irgi skųsime, nes valdžia įrodė, kad geba skubiai priiminėti įstatymus ir KT ne kartą juos stabdė“, – sakė S.Gentvilas.
„Galite skųsti, kur jums patogu“, – replikavo „valstietis“ Robertas Šarknickas.
S.Gentvilas taip pat atkreipė dėmesį, kad šis papildomas sektoriaus mokesčio projektas įregistruotas lygiai prieš 3 savaites – likus 26 dienoms iki įsigaliojimo.
Opozicija tvirtino pasigedusi argumentų, kas yra viršpelniai, kuriuos norima apmokestinti šiuo mokesčiu ir ar tikrai jie yra tik bankų sektoriuje.
„Galimai yra sektorių, kurie pelningesni? Gal trąšos generuoja daugiau pajamų, gal vienaragiai? Gal reikia apie progresinį pelno mokesčio tarifą pagalvoti“, – siūlė konservatorė Gintarė Skaistė.
Kreipsis į prezidentą
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius teigia, kad asociacija kreipsis į Prezidentą prašydama vetuoti „antikonstitucinį, selektyviai vieną sektorių apmokestinantį įstatymą“.
„Jokios būtinybės staigiai didinti mokesčius valstybėje nėra. Kartu su biudžetu mokestinė aplinka gali būti keičiama tik išimties atvejais, esant gyvybiškai svarbiems poreikiams. Tačiau valdantieji išimtis pavertė taisykle“, – pranešime spaudai cituojamas M.Zalatorius.
Tikisi surinkti 20 mln.
Iš šio mokesčio į biudžetą tikimasi surinkti 20 mln. eurų. Šios pajamos jau įtrauktos į 2020 metų biudžetą, tad didesnį pelno mokesčio tarifą paskubėta patvirtinti paskutinę minutę – prieš pat biudžeto svarstymą.
Šis mokesčio variantas gimė kaip alternatyva bankų turto apmokestinimui, kurį siūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Pastarąjį mokestį itin sukritikavo tiek Lietuvos, tiek užsienio ekonomistai, tvirtinę, kad dėl šio žingsnio gyventojams brangtų paskolos. Bankų turto apmokestinimą sukritikavo ir Seimo samdytas nepriklausomas ekspertas.
Papildomą bankų pelno apmokestinimo variantą palaikė ir Lietuvos bankas, ir Finansų ministerija.
Tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai motyvavo, kad bankinis sektorius yra išskirtinis – jis veikia oligopolinėmis sąlygomis, o bankų pelningumas yra dvigubai didesnis nei eurozonoje. Lietuvoje bankų kapitalo grąža siekia 13,5 proc., eurozonoje – 6 proc.
Lietuvos banko duomenimis, per 2019 metų devynis mėnesius Lietuvoje bankų uždirbtas pelnas siekė beveik 272 mln. eurų – 1,3 proc. arba 3,5 mln. eurų mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
