Už įstatymo pataisas balsavo 103, prieš – 2, susilaikė – 16 Seimo narių.
Pagal priimtas Pelno mokesčio įstatymo pataisas, bankai ir kredito unijos, uždirbantys daugiau negu 2 mln. eurų pelno, 20 proc. pelno mokestį turės mokėti ir po 2022 metų.
Įprastas mokesčio tarifas yra 15 proc.
Laikinai įvestą didesnį pelno mokestį padaryti nuolatiniu pasiūlė Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).
Papildomai – iki 20 mln. eurų
Seimo narys, BFK pirmininkas Mykolas Majauskas argumentuodamas įstatymo pataisų reikalingumą teigė, kad Konstitucinis teismas (KT) 2021 metais išaiškino, jog pelno mokestis taikomas skirtingiems subjektams yra objektyviai pateisinamas, kai yra skirtingos sąlygos.
„Būtent dėl kredito institucijų papildomo pelno mokesčio nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu yra paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės. Kitais žodžiais tariant, mes, Lietuvos Respublikos Seimas, galime priimti sprendimą dėl papildomo kredito institucijų pelno mokesčio – tokį, koks buvo priimtas 2019 metais“, – antradienį kalbėjo jis.
M.Majausko teigimu, šiuo sprendimu parlamentarai įtvirtina praėjusios Seimo kadencijos priimtą didesnį pelno mokestį bankams kaip nuolatinį. Jei šiam įstatymui nebūtų pritarta, didesnio pelno mokesčio tarifo taikymas bankams būtų pasibaigęs kitais metais.
„Tai yra prasminga ir pateisinama fiskaliniu požiūriu, nes kredito institucijos dirba ribotos konkurencijos sąlygomis, jos demonstruoja didesnius pelningumus nei kitose euro zonos šalyse. Tuo tarpu turime situaciją, kai dividendų mokesčio, dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių jos nemoka. Todėl pelno mokestis fiskaliniu požiūriu tampa ypač svarbus“, – tvirtino jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo sprendimo nekomentavo.
„Toks yra Seimo siūlymas. Vyriausybė šito nesiūlė ir neturėjo progos svarstyti, todėl plačiau nekomentuosiu“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I.Šimonytė.
Pasak BFK pirmininko, priėmus šį sprendimą, bankai per metus papildomai sumokės nuo 18 iki 20 mln. eurų į valstybės biudžetą.
Didesnis pelno mokesčio tarifas įsigaliojo 2020-aisiais. Dėl to valstybės biudžetas jau gavo papildomai 35,2 mln. eurų.
15min skelbė, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2018–2019 metais didieji bankai buvo tarp daugiausia pelno mokesčio Lietuvoje sumokančių įmonių.
SEB 2018 metais pelno mokesčio sumokėjo 5,899 mln. eurų, 2019 metais – 13,675 mln. eurų, o 2020 metais – 32,884 mln. eurų, „Swedbank“ – atitinkamai 21,456 mln. eurų, 23,024 mln. eurų ir 25,484 mln. eurų, o „Luminor“ – 5,755 mln. eurų, 6,924 mln. eurų ir 9,645 mln. eurų.
LBA priešinosi siūlymui
Lietuvos bankų asociacija (LBA) yra išreiškusi nepritarimą trečdaliu didesniam mokesčiui tokiu būdu „baudžiant kelis šalyje dar likusius reikšmingus bankus“.
„Pasiūlymas nuolat apmokestinti juos net 33 proc. didesniu pelno mokesčiu – esminė sektoriaus mokesčių reforma, neturinti precedento regione. Todėl šią iniciatyvą, neatitinkančią mokesčių teisingumo principo, suprantame kaip neapykantos bankams mokestį“, – pranešime teigia LBA.
Pasak asociacijos, per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos pasitraukė trys „reikšmingi“ bankai. Todėl vietoj naujų rinkos dalyvių plėtrą stabdančių mokesčių ji kviečia diskutuoti, kodėl bankai išeina iš šalies, o veikiantieji Baltijos šalyse savo centrinėms būstinėms renkasi ne Lietuvą.
LBA vadovė Eivilė Čipkutė komitete penktadienį pabrėžė, kad Estijoje nėra papildomo bankų mokesčio, Latvija po banko „Parex“ žlugimo per finansų krizę 2011 metais įvedė stabilumo mokestį.
Anot jos, Latvijoje pernai iš šio mokesčio į biudžetą surinkta mažiau negu 5 mln. eurų.
