Taip siekiama paskatinant konkurenciją kreditų rinkoje. Dabar tokiose platformose gali investuoti tik gyventojai.
Šio verslo atstovai sako, kad į rinką įsiliejus įmonėms, padaugės ir lėšų, ir investuotojų, todėl atpigs paskolos. Tačiau gali mažėti investuotojų uždarbis.
Finansų ministerija sako, kad plėsti skolinimosi galimybes prašo pati rinka. Toks poreikis labiausiai buvo pastebimas per pirmąją karantino bangą.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad tarpusavio skolinimosi platformos užima apie 7 proc. vartojimo paskolų rinkos – per jas išduota apie 50 mln. eurų paskolų.
Tarpusavio skolinimas vyksta be tarpininko (banko, kredito unijos ar kitos finansų įstaigos) pagalbos.
Pirma tarpusavio skolinimosi platforma Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metais.