Komitete buvo pasiūlytos dvi alternatyvos – arba padaryti pertrauką iki rudens, arba grąžinti NT mokesčio projektą Vyriausybei tobulinti. pertrauką palaikė 6 parlamentarai, o grąžinimą – 5, todėl nuspręsta daryti pertrauką iki rudens. Dėl to NT mokestis gali įsigalioti ir ne kartu su visu mokesčių reformos paketu.
Jau skelbta, kad 0,3 proc. tarifas būtų taikomas visam antrajam ir paskesniam gyvenamajam būstui.
Pasak Finansų ministro Viliaus Šapokos, pagrindinis mokesčio tikslas – riboti spekuliacijas, kurių metų NT įsigyjamas nuomai. Lietuvoje yra 330 tūkstančių gyventojų, kurie turi du ar daugiau gyvenamosios paskirties būstų.
Tačiau tokiu NT mokesčių parlamentarai smarkiai abejojo.
„Vilniuje tu gyveni superiniame bute, kainuojančiame 200 tūkst. eurų, ir nieko nemokėsi, o kokioje Akmenėje, jei turi antrą apgriuvusią lūšną, ir jau turėsi mokestį mokėti“, – mokesčio prasme abejojo Andrius Kubilius.
Mykolas Majauskas klausė finansų ministro, ką Vyriausybė darys, jei toks mokestis nebus priimtas Seime.
„Yra pajamų politika, yra ir išlaidų politika. Vyriausybė, priėmus tokį sprendimą, apsvarstys alternatyvas, šiuo metu vyksta derybos dėl biudžeto“, – sakė V.Šapoka.
„Visiems aišku, kad dramblys kambaryje ir šis sprendimas nebus priimtas“, – buvo įsitikinęs M.Majauskas.
Finansų viceminstrė Daiva Brasiūnaitė Seimo nariams aiškino, kad neapmokestinamas būtų vienas didžiausios vertės turimas gyvenamasis būstas. Pavyzdžiui, jei gyventojai turi paveldėję dalį kito buto, tuomet jiems tektų ir dalis mokesčio.
Valius Ąžuolas teiravosi, ar gyventojams patiems reikės apskaičiuoti NT mokestį – D.Brasiūnaitė patikino, kad mokestis būtų apskaičiuojamas automatiškai ir atsiunčiamas apskaičiuotas taip, kaip ir žemės mokestis.
„Dėl perrašymo ir didžiulės administracinės naštos – ketvirtą kartą pakartosiu, dabartinis modelis mokesčių administratoriui nesudaro kažkokios papildomos naštos, visa tai bus automatiškai paskaičiuojama iš prieinamos informacijos. Dėl perrašymo – argumentas, kad bus labai lengva pasislėpti, vis tik teisės aktai rengiami sąžiningiems žmonėms, to nereikia pamiršti. O perrašinėti net ir finansiškai niekuomet neapsimokės – prisiminkite išlaidas notarams“, – į abejones atsakinėjo V.Šapoka.
Užsieniečiams būtų taikomas toks pats mokestis.
„Yra bumas supirkti nekilnojamąjį turtą, ir ne pensininkai perka NT, o verslininkai“, – įstatymą palaikė Juozas Varžgalys.
Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas abejojo, ar NT mokestis nepažeis pensininkų, kurie turtą kaupė kaip paspirtį senatvėje, interesams – nuoma jiems yra pajamų šaltinis,
„Kalbant tai kaip apie objektą kaupti pensijai – toks būdas yra rizikingas, įsivaizduokite, 40 metų į priekį pasiimti paskolą, kad butą nusipirkti, jį remontuoti, prisiimti nuomininko riziką, visiškai rizikos nediversifikavus“, – abejojo V.Šapoka. Anot jo, vidutiniam vartotojui tai kelia didelę riziką, kaip ir vyno atsargų, juvelyrinių dirbinių ar meno kūrinių kaupimas.
Gyventojo turimas antrasis gyvenamosios paskirties būstas – butas ar namas – jei pasiūlymui būtų pritarta, būtų apmokestinamas 0,3 proc. tarifu. Tai reiškia, kad jei antrasis butas bus vertas 10 tūkst. eurų, tektų mokėti 30 eurų NT mokestį.
Išliktų esamas būsto apmokestinimas progresiniu principu. Jei žmogaus NT turtas viršija 220 tūkstančių eurų, jis bus apmokestintas 0,5 proc. tarifu, 1 proc. tarifas taikomas NT vertės daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir 2 proc. tarifas – NT vertės daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų. Gautos papildomos lėšos bus skirtos vaiko pinigams, investicijoms į vaikų švietimą ir sveikatos apsaugą.
