Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Mokesčio finansų įstaigoms įstatymo projektą: už balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 38 , o 27 susilaikė.
Kitu balsavimu Seimas projektus atmetė, negrąžinęs jų tobulinti.
Didesnės kaip 100 mln. eurų vertės finansų įstaigų ir 50 mln. eurų viršijančius draudimo įmonių turtą siūlyta apmokestinti 0,0334 proc. mėnesio arba 0,4 proc. metiniu tarifu.
„Šis sektorius reikšmingai turėtų prisidėti ir gali prisidėti (prie valstybės pajamų – BNS)“, – teigė pataisas pristačiusi Lietuvos regionų frakcijoje dirbanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.
Pasak jos, dabar šios bendrovės moka pelno ir kapitalo mokesčius, kurie yra itin maži ir neproporcingi jų pelnui, kurį jos neretai sudėlioja taip, kad jo apskritai nelieka, todėl šis sektorius labai mažai prisideda prie valstybės biudžeto.
Iš mokesčio, R.Tamašunienės skaičiavimais, būtų surenkama daugiau nei 100 mln. eurų pajamų.
Iniciatyvos autoriai sako, kad panašus mokestis finansų institucijoms jau senai galioja Didžiojoje Britanijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje – nuo 2011-ųjų, Vengrijoje – nuo 2010-ųjų, Švedijoje – nuo 2008 metų.
Tai ne pirmas siūlymas apmokestinti bankų ir draudimo įmonių turtą.
Panašios pataisos Seimui buvo pateiktos 2019 metų pabaigoje, bet joms nebuvo pritarta, o penkiais punktais – nuo 15 proc. iki 20 proc. papildomai laikinai buvo apmokestintas dalies bankų pelnas. Šį mokestį Seimas šiemet pavertė nuolatiniu.
