Valdžios sektoriaus deficito dydį siūloma nustatyti vieniems metams, o ne trejų metų laikotarpiui dėl didelio neapibrėžtumo, susijusio su koronaviruso krize ir jos padariniais ekonomikai, socialinei aplinkai, sveikatos apsaugos sistemai ir viešiesiems finansams.
„Įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui (...) nėra didelės prasmės, nes ateinančių metų pirmąjį ketvirtį mes pasirengsime skolos suvaldymo strategiją (...). Kartu sulauksime informacijos iš Europos Komisijos, kada planuojama nebetaikyti Stabilumo ir augimo pakto išimties ir bus sugriežtintos fiskalinės drausmės taisyklės“, – Seimui pristatydama projektą aiškino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, tikėtina, kad 2022 metais fiskalinės drausmės taisyklės dar nebus sugriežtintos ir prie griežtesnių normų bus grįžtama 2023 metais.
„Todėl sulaukę minimalių reikalavimų iš Europos Komisijos 2022 metų pirmąjį ketvirtį, taip pat turėdami savo skolos suvaldymo strategiją, tikėtina, trejiems metams galėsime nusistatyti tokį rodiklį, kurio kaitalioti nebereikės“, – teigė G.Skaistė.
Jos teigimu, pagal Europos Komisijos 2021 metų vasario mėnesio skolos tvarumo apžvalgą Lietuvos ilgalaikio tvarumo rizika yra maža.