Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pagrindinis dėmesys taisant biudžetą buvo koronaviruso pandemijos sukeltų neigiamų padarinių mažinimų, taip pat teisės aktais numatytų įsipareigojimų vykdymas.
Pataisytame biudžete yra numatyta 1,24 mlrd. eurų papildomų išlaidų, iš jų 934 mln. eurų – COVID-19 suvaldymui.
Iš viruso pasekmėms valdyti skirtų lėšų daugiausia gaus socialinės apsaugos sritis – didžiausia pyrago dalis atiteks ligos ir nedarbingumo išmokoms ir prastovų subsidijoms, atitinkamai po 120 ir 180 eurų.
Siaurinant savarankiškai dirbančiųjų ir bedarbių išmokų ratą, bendrai šioms priemonėms numatyta 100 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skiriama 230 eurų. Iš jų 150 mln. eurų yra subsidijoms verslui, 30 mln. lengvatinėms paskoloms, 17 mln. eurų palūkanų kompensavimui smulkiam ir vidutiniam verslui, kitai paramai – 33 mln. eurų.
Sveikatos sritis gaus 145 mln. eurų – 65 mln. vakcinai įsigyti, o likę 80 mln. – įsipareigojimams tiekėjams ir laboratorijoms.
Kita svarbi naujiena – iš biudžeto projekto išimta 744 mln. eurų pajamų (atitinkamai tiek ir išlaidų), susijusių su ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondu, kuris dar nėra iki galo patvirtintas Briuselyje.
Šiomis lėšomis bus finansuojama dalis Ateities ekonomikos DNR plano, bet tik tada, kai bus iki galo aiški tiksli asignavimų suma ir kriterijai atrenkant projektus, sakė finansų ministrė.
„Biudžeto peržiūra bus planuojama pavasario sesijoje“, – teigė G.Skaistė, pridūrusi, jog tada ir bus galima į valstybės iždą įtraukti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšas.
Likusios išlaidos – maždaug 300 mln. eurų – numatyta ankstesniems įstatymais numatytiems įsipareigojimams įgyvendinti: papildomam pensijų indeksavimui, papildomoms lėšoms tautinių mažumų mokykloms, socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti.
Vyriausybė prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 7 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) – 2 procentiniais punktais daugiau nei planavo buvusi Vyriausybė.
Vienmandatininkai ir „finansų inžinerija“
Kelių klausimų sulaukusi G.Skaistė žadėjo didesnį Vyriausybės skaidrumą ir nepataikauti vienmandatininkams.
Apie tai, ar Vyriausybė skirs viešųjų pinigų konkretiems rajonams, kad čia išrinkti vienmandatininkai paremtų biudžetą, ministrės paklausė Kęstutis Glaveckas, dirbantis Mišrioje Seimo narių grupėje.
„Aš turiu nuliūdinti daugelį vienmandatininkų, kurie įsivaizduoja, kad į Valstybės investicijų programą galima įrašyti bet kurį projektą, kurio nebuvo, ir kad čia yra tik geros valios klausimas“, – tvirtino G.Skaistė.
Anot jos, remiantis neseniai pakeistais teisės aktais, nauji projektai į investicijų programą nėra įtraukti, kol nepabaigti senieji.
„Valstiečių“ atstovas Valius Ąžuolas klausė ministrės, kodėl ankstesnės Vyriausybės numatytas 5 proc. biudžeto deficitas „mechaniškai padidintas“ iki 7 procentų.
Anot jo, tai gali bloginti Lietuvos skolinimosi galimybes ateityje.
V.Ąžuolas taip pat teiravosi, kodėl naujoji Vyriausybė nutarė nebetaikyti nueinančios valdžios praktikos COVID-19 suvaldymui reikalingas lėšas tiesiog numatant skolinimosi limite, taip išvengiant didesnio prognozuojamo deficito.
„Aš suprantu, galbūt kažkas nelabai pasitiki Vyriausybe ir sako, kad geriausias kelias yra kiekvieną kartą eiti per Seimą, bet susidursite su didele problema, kai kiekvieną kartą reikės tai daryti“, – tvirtino V.Ąžuolas.
G.Skaistė aiškino nematanti problemos dažniau pristatyti biudžeto korekcijas Seimui, jeigu tam bus poreikis, nes Vyriausybė negali savavališkai leisti pinigų.
„Kad lėšos būtų leidžiamos, turi būti Seimo mandatas. Tokia yra Konstitucija Lietuvos ir pirmiausia turime visas išlaidas numatyti biudžete, nes jas suplanuoti šiandien yra įmanoma“, – kalbėjo finansų ministrė.
„Aš asmeniškai nemanau, kad galimybė Vyriausybei pasiskolinti tas lėšas ir leisti jas Vyriausybės nutarimais buvo labai skaidrus sprendimas“, – pridūrė ji.
Tokį elgesį ministrė pavadino „finansų inžinerija“.
Prognozuoja, kad laukia gūdūs 2022-ieji
Opozicinių socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas sakė, kad smarkiai kritikuoti biudžeto jam neleidžia sąžinė.
„Jeigu nebūtų kovido ir tai būtų jūsų paruoštas biudžetas, tai kritika lietųsi laisvai“, – teigė A.Sysas.
Jis tvirtino, kad socdemai supranta, jog pirmiausia valstybė turi įveikti pandemiją, o būti kur kas reiklesniais Vyriausybei bus galima vėliau.
Vis dėlto parlamentaras sakė pasigedęs ryškesnių pokyčių mokesčių sistemoje, siekiant labiau apmokestinti turtinguosius. Anot jo, tokiu būdu gautos papildomos pajamos į biudžetą irgi padėtų kovoje su koronaviruso krize.
Palinkėjęs sėkmės naujajai finansų ministrei, jis paragino to imtis bent kitąmet.
„Kitais metais tuo pačiu metu tikiuosi, kad dėkosiu šitai Vyriausybei“, – sakė A.Sysas.
Darbo partijos atstovai kaip vieną esminių pavojų įžvelgė kitąmet vėl augsiančią valstybės skolą.
„Didžiausią nerimą kelia tai, kad panašu, jog turėsime vieną didžiausių biudžeto deficitų ES, o aiškaus ir detalaus skolos suvaldymo plano pasigedome“, – teigė „darbiečių“ frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
Pasak jo, norint ilgainiui mažinti skolą teks karpyti valstybės išlaidas arba didinti mokesčius.
Panašias rizikas įžvelgė ir K.Glaveckas. Pasak jo, jeigu kitąmet COVID-19 pandemija bus įveikta, nustos galioti Europos Sąjungos atlaisvinti fiskalinės drausmės reikalavimai, o tai reiškia gūdžius 2022-uosius.
„2022 metai mums iš tikro gali prasidėti su didžiule duobe, nes nuo 7 proc. deficitą mažinti iki 2 ar 3 proc. yra labai sudėtinga“, – kalbėjo parlamentaras.
Nerimauja net savi
Valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas irgi sakė, kad biudžetas jam kelia nerimą. Politikas abejojo, ar verslui gelbėti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai numatytų 230 mln. eurų pakaks, per mažas ir savivaldybių biudžetų augimas.
Jis taip pat sakė, kad nerimo kelia ir tai, jog valstybės skola kitąmet gali būti dar didesnė, nei prognozuojami maždaug 50 proc. nuo BVP arba maždaug 25 mlrd. eurų.
Taigi, anot E.Gentvilo, kitų metų valstybės biudžetas yra „didelis kompromisas su viltimi, kad pandemija baigsis greitai“.
Kitos valdančiosios Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas irgi sakė, kad biudžetą palaikys, tačiau „skaudančia širdimi“.
„Jis stokoja proaktyvumo. Pagrindiniai pokyčiai biudžete yra reaktyvūs“, – tvirtino Seimo narys.
