Naujasis Darbo kodeksas (DK) leistų net 60 valandų darbo savaites: 48 valandas darbuotojai galėtų dirbti su viršvalandžiais, o dar 12 valandų galėtų dirbti sudarę susitarimus dėl papildomo darbo. Įstatymo projekte numatoma, kad negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas, išskyrus, kai yra darbuotojo rašytinis sutikimas.
Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas negali viršyti vidutiniškai aštuonių valandų per darbo dieną per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį.
Tarp pokyčių – ir ilgesnės, 9 mėnesius siekiančios, nedarbo draudimo išmokos. Jei Seimas pritartų teikiamiems pasiūlymams, nuo liepos 1 d. nedarbo draudimo išmokas sudarytų dvi dalys: 30 proc. nuo minimalaus atlyginimo, bei 50 proc. apdraustojo buvusių vidutinių mėnesinių pajamų pirmus tris mėnesius, 40 proc. – kitus tris mėnesius, ir 30 proc. – paskutinius tris mėnesius.
Siūloma nustatyti, kad teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamas 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas būtų įgyjamas per 30 mėnesių.
Pagal naują darbo kodeksą darbdaviai, turintys 20 ar daugiau darbuotojų, privalės savo iniciatyva sudaryti darbo tarybą. Taip pat darbdaviai būtų įpareigoti šiai tarybai bent kartą per metus pateikti informaciją apie darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį, informuoti ir tartis su taryba dėl darbuotojų atleidimų ir to pasekmių sušvelninimo. Darbo tarybos sudaryti nereikėtų tik jei veikia trečdalį darbuotojų apimanti profesinė sąjunga.
Tarp numatomų pokyčių taip pat yra ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonė skirta bedarbių, kurių nedarbo trukmė ilgesnė nei 3 metai, socialiniams ir darbo įgūdžiams atkurti ir tobulinti.
Seimui įstatymų pakeitimų projektus pristačiusi Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė vertino, kad pagrindiniai pasikeitimai, lyginant su ankstesniu Darbo kodekso projektu, yra darbo ir poilsio laiko reguliavimas, laisvesnės terminuotos darbo sutartys, atostogų dienų skaičiavimas.
Nori spėti iki liepos mėnesio
E.Radišauskienė akcentavo, kad naujo Darbo kodekso įsigaliojimas nuo liepos 1 d. yra labai svarbus, nuo to priklausys biudžeto deficitas. Jei DK neįsigaliotų, tektų biudžetą perskaičiuoti, deficitas gali išaugti.
„Teikiant DK projektą buvo paskaičiuota, kad turėtų susikurti apie 85 tūkst. kokybiškų naujų darbo vietų, tas turėtų daryti teigiamą įtaką biudžetui“, – tikino E.Radišauskienė.
Ji pažymėjo, kad esamas DK nebeatitinka realijų ir tą parodė buvusi ekonominė krizė.
„2009 m., kuomet buvo daugiausia atleidimų, žmonės išėjo iš darbo savo prašymu arba šalių susitarimu. Tik vienas procentas išėjo darbdavio iniciatyva ir gavo išmokas. Yra tokių pavyzdžių, kurie rodo, kad DK realiai neveikia, dėl to jis iš esmės ir neskatina kurti naujų darbo vietų. Investuotojų apklausos rodo kad vienas iš stabdžių investicijoms įvardijimas darbo kodeksas“, – Seime teigė viceministrė ir vylėsi, kad Seime svarstomi įstatymai bus priimti be pokyčių.
Ji pažymėjo, kad naujasis Darbo kodeksas yra pritaikytas, atsižvelgiant į Lietuvos situaciją, jį rengė ne ministerija, bet ekspertų grupė.
Seimo nariai pasigedo ministro
Posėdyje dalyvavę opozicijos atstovai pasipiktino, kad svarbių klausimų svarstyme nedalyvavo nė vienas ministras.
„Atrodo, kad niekam šis reikalas nėra svarbus, bet tai yra vienas svarbiausių politinių ir porinkiminių klausimų. Panašu, kad viskas nuleista į techninį lygį, ir sutarimo valdančiojoje daugumoje dar nėra“, – teigė Seimo narys Mykolas Majauskas.
Remigijus Žemaitaitis rėžė, kad ministro nedalyvavimas yra Seimo paniekinimas.
Andrius Kubilius pateikė siūlymą šiuos klausimus apsvarstyti jau kitą ketvirtadienį – pasak jo, po svarstymų komitete vis tiek pokyčių nebus ir galiausiai Seimas priims įstatymus tokius, kokie teikiami.
