Dabar biudžetas bus svarstomas Seimo komitetuose ir komisijose.
Kaip pristatydama biudžetą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, kitų metų biudžete didžiausias dėmesys skiriamas pensininkų ir mažiausiai uždirbančių pajamų didinimui, o svarbiausi prioritetai yra saugumas, apimantis krašto apsaugos finansavimą ir koronaviruso pandemijos suvaldymą, taip pat ekonomikos transformavimas, aukštesnės pridėtinės vertės kūrimas.
Asignavimai socialinei apsaugai kitąmet turėtų siekti 7,858 mlrd. eurų – 759,5 mln. eurų daugiau negu šiemet, sveikatos apsaugai – 3,337 mlrd. eurų (379,6 mln. eurų daugiau), švietimui – 2,789 mlrd. eurų (344 mln. eurų daugiau).
Valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Minimali mėnesio alga kitąmet kils iki 730 eurų, o maksimalus neapmokestinamasis pajamų dydis – iki 460 eurų. Taip pat didės viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, nes keturiais eurais didinamas bazinės pareiginės algos dydis. Jis kitąmet turėtų sudaryti 181 eurą. Taip pat augs ir pensijos.
„Vidutinė socialinio draudimo pensija augs nuo 414 eurų iki 465 eurų, su būtinuoju stažu – nuo 441 euro iki 489 eurų“, – kalbėjo G.Skaistė.
Kalbėdama apie NPD didinimą iki 460 eurų, G.Skaistė tvirtino, kad papildomą naudą pajus trys ketvirtadaliai visų dirbančiųjų. JI taip pat akcentavo, kad didinti NPD yra brangu, tad šį instrumentą reikia koncentruoti ten, kur jis turi didžiausią poveikį.
„Žmonėms, kurie uždirba virš vieno vidutinio darbo užmokesčio, pajamų pokytis dėl NPD pokyčio yra itin menkas“, – akcentavo finansų ministrė.
Be to, siūloma neįgaliesiems bei riboto darbingumo žmonėms NPD didinti nuo 645 iki 740 arba nuo 600 iki 690 eurų, priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio.
Po pateikimo Seimas šiam siūlymui pritarė.
Valstybės biudžeto pajamos 2022 metais turėtų augti 11,4 proc. iki 13,86 mlrd. eurų, o išlaidos – sumažėti 0,8 proc. iki 16,481 mlrd. eurų, „Sodros“ pajamos didės 9,5 proc. iki 5,837 mlrd. eurų, išlaidos augs 8,8 proc. iki 5,534 mlrd. eurų, į privalomojo sveikatos draudimo fondą ketinama surinkti 7,9 proc. daugiau nei šiemet, o išleisti 12,1 proc. daugiau – apie 2,79 mlrd. eurų.
Opozicija nusiteikusi kritiškai
Kai kurie parlamentarai reiškė abejones dėl kitų metų biudžeto tvarumo. Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ dirbantis Algirdas Butkevičius abejojo, kad pajamų surinkimas kitąmet augs 60 proc.
„Manau, kad kitais metais darbo užmokestis taip sparčiai nedidės. Turime įvertinti tai, kad transporto sektoriuje, jūrų uoste matome problemų. Manau, kad ir fiskalinis deficitas gali būti didesnis. Ar galite išsklaidyti abejones?“ – klausė A.Butkevičius.
Į tai atsakydama G.Skaistė tikino, kad Finansų ministerijos prognozės yra pačios atsargiausios ir kad jos yra pagrįstos tvariais rodikliais.
Parlamentaras Lukas Savickas tuo tarpu kritikavo, kad strateginius ekonomikos transformacijos uždavinius vykdančios ministerijos – Energetikos ir Ekonomikos ir inovacijų, pasak jo, kitais metais patirs reikšmingus biudžeto sumažėjimus.
„Tuo pat metu planuojama suformuoti naują, mano akimis, „katės maiše“ eilutę, kuri yra milijardo vertės“, – kritikos negailėjo parlamentaras.
Finansų ministrė tvirtino, kad ministerijų asignavimų svyravimai yra susiję su skolintų lėšų panaudojimu bei ES struktūrinių fondų investicijų įsisavinimo sparta.
„Tai yra susiję ir su Finansų ministerijos eilutėje esančia pažangos lėšų rezervine programa, kurioje didžiąja dalimi yra ES lėšos. Kai ministerijos pasitvirtins pažangos eilutes ir pasirengs priemones joms įgyvendinti, Vyriausybėje bus patvirtintos plėtros programos, lėšos bus paskirstos iš pažangos eilutės“, – kalbėjo G.Skaistė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rima Baškienė dėkojo už dėmesį pensininkams ir neįgaliesiems, bet tvirtino, kad šioje vietoje dar yra kur pasitempti.
„Sakykite, ar galvojant apie švietimo, aplinkos apsaugos sričių finansavimo didinimą, nebuvo galima dar labiau didinti finansavimo socialinei sričiai? Nes susidaro įspūdis dėl galimo vaikų, jaunų šeimų skurdo. Ar šitas biudžetas tolygiai sprendžia skurdo problemą?“ – klausimus kėlė parlamentarė.
G.Skaistė tvirtino, kad pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms numatytas pajamų augimas yra ganėtinai didelis.
„Vien pensijoms – tiek vienišų asmenų, tiek kitoms pensijoms – numatyta per pusę milijardo eurų papildomai. Tai didelės sumos, taip pat yra numatytas neįgaliųjų ir kitų išmokų indeksavimas“, – pabrėžė finansų ministrė.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė kritikavo Finansų ministeriją dėl pateikiamos informacijos trūkumo.
„Man dar neteko regėti tokio trumpo aiškinamojo rašto, jame nėra jokios informacijos, ką jūs rodote skaidrėse. Tai demonstruoja arba didelę jūsų baimę, arba nepagarbą šitam Seimui. Noriu paklausti dėl valstybės skolos. Prognozuojate, kad beveik milijardas eurų bus grąžinta į vidaus rinką, nes skolintasi buvo vidaus rinkoje. Ar matote rizikų, kaip tas beveik milijardas eurų galėtų prisidėti prie ir taip augančios infliacijos didėjimo?“ – klausė R.Budbergytė.
Jai atsakydama G.Skaistė aiškino, kad visą informacija apie biudžetą galima rasti dokumente „Valstybės biudžetas trumpai“, o dėl skolos suvaldymo bus parengta strategija. „Tada bus galima detaliau aptarti, kaip skola bus suvaldoma. Dėl to turėsime galimybę padiskutuoti“, – žadėjo ji.
Dėmesys krašto apsaugai ir Astravo AE saugumo poreikiams
Asignavimai krašto apsaugai, planuojama, kitąmet didės 12,2 proc., arba 128 mln. eurų, ir iš viso sudarys 1 mlrd. 176 mln. eurų (2,05 proc. BVP).
Vyriausybės rezerve kitąmet numatyti 304,2 mln. eurų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti: vakcinoms įsigyti, vakcinavimo procesui užtikrinti, testavimui, medikų priedams už darbą su COVID-19 sergančiais pacientais ir kt.
„Dalis, kuri yra susijusi su neapibrėžtumu, yra tik 304 mln. eurų. Numatyti, kaip vystysis pandemija, yra sudėtinga, yra įvairių mutacijų rizikos, todėl pasakyti, kaip efektyviai bus vykdomas vakcinavimo procesas ir kada nereikės papildomų lėšų pandemijai valdyti, yra gana sunku“, – kalbėjo G.Skaistė.
Su Astravo AE susijusiems saugos poreikiams numatyta dar 17,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų. Valstybės rezerve fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai numatyti 102,8 mln. eurų, migrantų srautų valdymui – 4,1 mln. eurų. Stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti apie 26 mln. eurų skirs tiesiogiai Europos Sąjunga.
Investicijos į pažangą, tvarų augimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką kitąmet sudarys per 2 mlrd. eurų. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų finansavimas 2022 m. augs 180,6 mln. eurų (nuo 119,5 mln. eurų iki 300,1 mln. eurų). Žaliajai pertvarkai bus skiriama 366 mln. eurų, kurių dalis bus skirta daugiabučių namų renovacijos projektams bei energijos kaupimo įrenginių sistemos kūrimui.
Skaitmeninei transformacijai – duomenų atvėrimui ir valstybės elektroninių paslaugų vystymui – numatoma skirti 110 mln. eurų. Mokslui, verslui ir inovacijoms – 470,4 mln. eurų, kurių dalis bus skirta inovacijų fondui, iš kurio, be kita ko, bus finansuojami startuoliai, bendri verslo ir mokslo projektai. Švietimui ir kultūrai numatyta 349,2 mln. eurų, šiomis lėšomis bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas, skaitmeninė švietimo transformacija.
Bazinės algos dydžio augimas palies 200 tūkst. darbuotojų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pristatė, kad kitais metais bazinės pareiginės algos dydis augs iki 181 euro.
Po pateikimo Seimas pritarė šiam įstatymo pakeitimo projektui, „už“ balsavo 90 Seimo narių, „prieš“ nebuvo susilaikė 35 Seimo nariai.
„Dydis didės 2,3 proc. ir tai būtų didžiausias bazinio pareiginės algos dydžio augimas nuo 2009 metų, jis paliestų apie 200 tūkst. darbuotojų“, – kalbėjo M.Navickienė.
Šiuo metu bazinis pareiginės algos dydis siekia 177 eurus.
Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams minimalūs pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios augs 0,5 koeficiento.
Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, įvertinus bazinio dydžio bei minimalių koeficientų kilimą, kitąmet gautų daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą.
Baziniam dydžiui padidinti 4 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 86,1 mln. eurų.
Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 1 euru.
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, reaguodamas į siūlymus, tvirtino, kad šį bazinės algos padidinimą „suvalgys“ infliacija.
„Suprantu ir niekas nepaneigs, kad 4 eurai daugiau už 1 eurą, bet noriu, kad atkreiptume dėmesį į infliacijos lygį. Kai didinome dydį 1 euru, infliacijos lygis buvo 1–1,5 proc. Ekonomistai sako, kad šių metų infliacijos lygis gali siekti iki 8 proc. Ką reiškia 4 eurai ir 8 proc. infliacijos? Šitų žmonių realiosios pajamos ir toliau mažėja“, – kritikavo A.Sysas.
M.Navickienė sakė, kad reikia suprasti, jog viešasis sektorius yra vienas didžiausių darbdavių ir gali daryti įtaką vidutinio užmokesčio kaitai šalyje, tad tiek spartus, tiek pernelyg lėtas bazinio dydžio kėlimas gali turėti neigiamų pasekmių.
„Turime vertinti ekonominę situaciją tokią, kokia yra šiandien, ir biudžeto galimybes“, – įsitikinusi M.Navickienė.
Ekonomistai biudžetą vadino „išlaidų vakarėliu“
Tiesa, ekonomistai į biudžeto projektą žvelgia atsargiai. 15min kalbinti ekspertai anksčiau sakė, kad biudžetas yra labai aiškiai orientuotas į išlaidas, tačiau nėra numatytų priemonių, kurios didintų pajamų surinkimą.
„Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas abejojo, ar ėjimas minimalios mėnesio algos ir kitų išmokų didinimo keliu padės pasiekti situacijos pagerinimo labiausiai pažeidžiamiems asmenims.
„MMA padidinimas 13,6 proc. problemų neišspręs, gausime tokią situaciją, kad kitais metais MMA padidinimo dalis tiesiog bus perkelta ant vartotojų pečių, kadangi įmonės dabar ir taip turi mokėti aukštesnius atlyginimus. Taip pat kyla dujų, elektros kainos, tai čia yra visiškai neišvengiamas dalykas. Tiek, kiek padidės MMA, tam tikra dalimi padidės ir prekių bei paslaugų kainos. Tikslas yra gražus, bet jis nepadės išspręsti mažiausiai uždirbančių žmonių problemų“, – anksčiau tvirtino A.Izgorodinas.
