2018 06 05 /15:27

Seimas ėmėsi mokesčių ir pensijų – balsų vos pakako pateikimui

Seimas imasi spręsti svarbiausių mokesčių ir pensijų įstatymų, kuriuos teikia Vyriausybė – nuo to priklausys, kokius atlyginimus uždirbsime, kokias pensijas gausime, kokius mokesčius mokėsime kitąmet. Jau pateikimo stadijoje projektams imta priešintis – juos palaiko kiek daugiau nei pusė parlamentarų. Pagrindiniai siūlymai liko tie patys – sujungti mokesčius darbuotojų pusėje, pensijų kaupimo atsakomybę perkelti dirbantiesiems, įvesti NT mokestį ne pirmam gyvenamajam būstui. Tačiau Seimas kol kas nespręs dėl „Sodros“ tarifų – jie palikti rudeniui.
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Vyriausybės siūlomi 9 įstatymų, susijusių su mokesčiais, pakeitimai, taip pat 27-ių įstatymų, susijusių su pensijomis ir socialiniu draudimu, pakeitimai, Seime po pateikimo buvo priimti svarstyti, tačiau itin nedidele balsų persvara – kiekviename balsavime projektus palaikė kiek daugiau nei po 50 parlamentarų.

Pensijų sistemų siūlo nebepriešinti

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad pensijų reforma reikalinga dėl trijų pagrindinių problemų.

„Pirmiausia tai, kad dabartiniai mūsų pensininkai skursta ir tai turime spręsti. Antroji problema – ne tik tarptautinės organizacijos, bet ir mūsų prognozės rodo, kad demografinė duobė artėja ir kad į ją mes iš lėto leidžiamės ir reikia ieškoti ilgalaikių sprendimų. Ir trečia – egzistuojanti pensijų kaupimo sistema nėra tvarkinga ir nėra palanki žmogui“, – aiškina L.Kukuraitis.

Jo teikiami 27 įstatymų projektai apima itin daug pakeitimų. Esminiai siūlymai susiję su mokesčių reforma – perkelti dirbančiajam visas socialinio draudimo įmokas, išskyrus darbdaviui liekančias nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimo įmokų. Todėl darbuotojų atlyginimai „ant popieriaus“ būtų didinami 1,289 karto.

Taip pat siūloma įtvirtinti socialinio draudimo įmokų lubas, nebeskirti „Sodros“ lėšų aktyvioms darbo rinkos priemonėms finansuoti. Techniniai pakeitimai apima atlyginimų perskaičiavimus, ligos, motinystės/ tėvystės išmokų nustatymą, kad dydžiai atitiktų dabar galiojančius.

Po pateikimo Seimas iškart pritarė 25-iems iš 27 įstatymų pakeitimų projektams, išskyrus 2 svarbiausius, kuriuos apsvarstė atskirai.

Tačiau pateikimo stadijoje palaikymas nedidelis: iš 101-o balsavusio parlamentaro 56 balsavo „už“, 14 – „prieš“, 31 – susilaikė.

Neigia verslininkų įtaką

Pristatydamas pensijų reformą L.Kukuraitis sklaidė Seimo narių abejones, esą reformą ruošė verslininkai.

„Neigiu bet kokią pensijų fondų įtaką, ir tai visiškai atsakingai pareiškiu. Jei stebėtumėte pensijų fondų kritiką, tai būtent jie kritikuoja, kad jie nebuvo įtraukti į svarstymus“, – sako L.Kukuraitis ir tikino nesusitikęs šio klausimo svarstyti nė su vienu privačiu asmeniu.

Aušrinė Armonaitė teiravosi dėl pensijų anuitetų monopolizavimo – ar perkėlus sukauptą turtą į „Sodrą“ juo nebus manipuliuojama, ar tuo turtu nebus dengiami kiti „Sodros“ įsipareigojimai.

„Ši reforma kelia daugiau klausimų nei atsakymų ir daugiau abejonių, tai 10-as pensijų kaupimo tarifas per 15 metų ir žmonės kurie dirba ir galvoja apie senatvę, jie nusipelnė žinoti, kas jų laukia ateityje“, – kvietė nepalaikyti reformos A.Armonaitė.

Stasys Jakeliūnas, priešingai, tikino, kad komitetuose projektai gali ir dar būti patobulinti.

„Privatus anuiteto tiekėjas gali bankrutuoti, ir tokių yra ne vienas. Jei pensijų fondo turtas yra atskirtas, o anuiteto atveju tą sunkiau padaryti. Ir vien dėl to, kad rizikos vertinimas kitoks, ta išmoka būtų 30-40 proc. didesnė, tai dėl didesnių pensijų verta tai daryti“, – sakė S.Jakeliūnas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kukuraitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kukuraitis

Tos pačios pozicijos laikėsi ir ministras.

„Siūloma centralizuoti anuitetų teikimą, nes jau ir dabar, ir ateityje – ta rinka yra maža, dėl to visa rizika tenka dalyviams, mokesčiai dideli. Dėl to siūloma turėti vieną tiekėją, šiuo atveju valstybinį tiekėją, kad jis nesiekdamas pelno ir turėdamas tik administracinius kaštus siektų kuo didesnių išmokų“, – teigia L.Kukuraitis.

Ingrida Šimonytė replikavo, kad žmonės, kurie nuspręs nekaupti, tiesiog turės gyventi iš itin menkos pensijos.

Pensijų reformą Seimas vis tik svarstys: iš 106-ų parlamentarų po pateikimo pataisą palaikė 58, „prieš“ balsavo 23, susilaikė – 25.

„Sodra“ neteks 70 mln. eurų

L.Kukuraitis skaičiuoja, kad „Sodros“ biudžetas dėl siūlymo mažinti socialinio draudimo įmokas kitąmet nukentėtų 60 mln. eurų, dar 10 mln. kainuotų „Sodros“ įmokų lubos. Tačiau, anot jo, jei liktų esama sistema ir nuo 2020 m. tektų mokėti 3,5 proc. siekiančias įmokas į pensijų fondus, praradimai būtų dar didesni.

„Jei galvojame apie pensijų sistemą plačiai ir sakome, kad tas lėšas, kurias, sumažinus tarifą, gyventojai įdėtų į kaupiamuosius fondus – balansas būtų palankus“, – sako L.Kukuraitis.

Demografinę duobę, anot jo, padės įveikti pensijų išmokų rizikos išskaidymas – perkėlus bazinę pensiją į biudžetą, ji galės būti finansuojama ir iš kitų surenkamų mokesčių, ne tik dirbančiųjų.

Rimantas Jonas Dagys abejojo pensijų fondų reikalingumu ir jų galimybėmis išlaikyti pensijų lygį ateityje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kukuraitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kukuraitis

„Ar tai išgelbės ateities pakeitimo normą – negalima sakyti, bet tai būtų investicija į ateitį, kai žmonės asmeninius pinigus įdeda į kaupimą. Klausimas, ar norime, kad mūsų tautiečiai kauptų papildomai. Jei norime, tai yra siūlomas skatinimo būdas“, – atsakė L.Kukuraitis.

A.Armonaitė teigė, kad per 15 metų tai jau bus 10-as pensijų kaupimo tarifas, anot jos, reforma nesukuria prielaidų dirbantiems žmonėms didesnės dalies kaupti senatvei. L.Kukuraitis atkirto, kad dabar pagal esamą kaupimo sistemą į pensiją išėjo apie 80 tūkst. žmonių ir tik apie 450 žmonių pavyko įsigyti teises į anuiteto išmokas. Jis aiškina, kad nuo pat pradžių padaryta pagrindinė klaida – dviejų pensijų sistemų supriešinimas.

„Bandoma atskirti, kad tai būtų papildančios viena kitą sistemą, kad kauptų ne tik 2 proc., bet tą sumą, kuri būtų adekvati, – tai 6 proc.“, – sako L.Kukuraitis.

Jis ramino, kad pensinis amžius papildomai keliamas nebus – numatyta, kad 2026 m. jis pasieks 65 metus. Kaupiamas „Sodros“ rezervas, anot jo, padės amortizuoti ekonominius ir demografinius svyravimus.

Papiktino nedidinami tarnautojų atlyginimai

Seimo narius itin papiktino, kad teikiamame pakete – nepakeisti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos baziniai dydžiai. Jie tik perskaičiuoti, kad nesumažėtų pasikeitus mokesčiams. Tai reikštų, kad jų atlyginimai nepasikeistų.

L.Kukuraitis teisinosi, kad šie dydžiai neapima planuojamo didinimo, kuris būtų galimas po derybų su profesinėmis sąjungomis.

„Kartu su valstybės biudžetu bus teikiami konkretūs siūlymai dėl bazinio dydžio padidinimo“, – sako L.Kukuraitis. Anot jo, norima nekelti įtampos, jei derybos nepavyktų.

V.Šapoka: mokesčių mokėjimą lemia pasitikėjimas

„Kviečiu pagalvoti apie ateitį. Mokesčių pertvarka – įsivaizduokite šitą pertvarką kaip namo statybą. Tai kas šiuo atveju yra pamatas? Mokesčių sistemoje pamatas yra pasitikėjimas valstybe. Mokesčius moka tie, kas pasitiki valstybe. Dėl to siūlome aiškų trimetį planą, kad mokesčių aplinka būtų prognozuojama, aiški“, – pristatydamas mokesčių reformą teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

VIDEO: Seimo posėdis

Anot jo, namas statomas ateičiai, todėl reikia sutarti dėl bendro intereso – „patraukus sieną ar patraukus stogą namas tiesiog sugrius“.

„Prašydamas palaikymo, prisiimdamas atsakomybę, kviečiu šitą namą pastatyti kartu ir nebandyti jo sugriauti“, – sakė V.Šapoka.

Tačiau jau pirma pataisa pateikimo stadijoje sulaukė pasipriešinimo. Iš 95 Seimo narių 52 pritarė pirmos pataisos, skirtos GPM mokesčių keitimui, pateikimui, o 28 balsavo prieš, dar 15 susilaikė.

Prie pataisų svarstymo Seimas grįš birželio 21 d., kai jas apsvarstys Seimo komitetai.

Premjeras Saulius Skvernelis interviu LRT radijui teigė, kad Seimas turi pakankamai laiko apsvarstyti ir priimti Vyriausybės pasiūlytas mokesčių, pensijų sistemos ir kitas reformas – dar liko 25 pavasario sesijos dienos.

Seimas pasigedo didesnio perskirstymo

Seimo nariai V.Šapoką užvertė klausimais. Virgilijų Poderį neramino tai, kad lėšų perskirstymas per valstybės biudžetą yra vienas mažiausių ES. Anot jo, „iš čia kyla mūsų valdžios sektoriaus ar paslaugų neįgalumas ir gyvenimo kokybės prastumas“.

V.Šapoka ramino, kad mokesčių perskirstymas po reformos netgi didės – per trejus metus, tikimasi, perskirstymas padidės dviem procentiniais punktais.

„Ne mokesčių sistema buvo didžiausia yda, dėl ko tas perskirstymas santykinai mažas, lyginant su kitomis šalimis. Esmines priežastis, dėl ko per mažas perskirstymas – tai dėl to diskutavote visą rytą (NSGK tyrimo išvados – 15min). Esminė viešųjų finansų yda – tai nepasitikėjimas valstybe, o nepasitikėjimas kyla dažnai tada, kai yra korupcijos ir šešėlio samplaika“, – sakė V.Šapoka.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Gintarė Skaistė tikino, kad nežino tokios mokesčių „armonikos“, kur progresyvumas numatomas „ir iš apačios, kai kinta NPD, ir iš viršaus“, kai keičiamas GPM. Ji klausė, ar būtų tikslingas GPM didinimas, jei Seimas nepalaikys „Sodros“ lubų.

„Jei bandysime tas namo sienas stumdyti, na, tikrai tas namas nugrius. Aš nespėliosiu, kas būtų jei būtų. O kalbant apie progresyvumą – tų modelių yra įvairių įvairiausių, kalbant apie NPD taikymą, formules. Vienos armonikos pasaulyje nėra, bet šita armonika Lietuvoje gros“, – žadėjo ministras.

Mykolas Majauskas piktinosi, kad nesprendžiama kuri nors konkreti problema.

„Matome labai gilią duobę, jog medikai emigruoja, mokytojai nepatenkinti, tarnautojai taip pat, ir visa tai yra dėl nepakankamų atlyginimų. Vietoj to, kad paimtumėte vieną sritį ir išspręstumėte iš esmės, vietoj to, kad mokytojams atlyginimus padidintumėte 300 eurų, imatės pabarstyti pinigus visiems po truputį“, – teigė M.Majauskas.

„Mokestinės pertvarkos didžiausias dėmesys – dirbantiesiems. Tam kad sumažintume mokestinę naštą dirbantiesiems, kuri, lyginant tiek su ES, tiek su kaimynais, tiek su OECD vidurkiu, yra smarkiai smarkiai per didelė. Ir tada nesistebėkime, kodėl Lietuvoje dirbančiųjų skaičius smarkiai mažėja. Gal nebedidinkim šitų mokesčių“, – replikavo V.Šapoka.

Jis kelis kartus akcentavo, kad perskirstymo lygį gali padidinti tik kova su šešėliu.

NT mokestis supriešino

Svarstydami NT mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma apmokestinti visą antrąjį ir tolesnį gyvenamąjį būstą, Seimo nariai nurodė daug trūkumų. Iš 95 Seimo narių už pateikimą balsavo 56, prieš – 12, dar 27 susilaikė.

M.Majauskas svarstė, kad šeimos bus skatinamos NT objektus perrašinėti giminaičiams. V.Šapoka atsakė pasitikintis Lietuvos gyventojais, o perrašymo kaštai bus didesni nei pats NT mokestis.

„Ar nėra taip, kad šis mokestis palaipsniui ves prie visuotinio turto mokesčio, ne tik antram, bet ir pirmajam būstui, kurį dažnas įsigyja paskolos pagalba, o ne santaupų pagalba“, – teiravosi Aušrinė Armonaitė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seime vyksta balsavimas dėl NSGK tyrimo
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seime vyksta balsavimas dėl NSGK tyrimo

V.Šapoka tikino, kad visuotinis NT mokestis reikalautų įvairių išimčių ir lengvatų, o tokios lengvatos skatintų žmones slėpti pajamas ir lįsti į šešėlį. Pasak ministro, mokestis reikšmingai nepapildys biudžeto, juo siekiama išvengti NT kainų burbulų.

„Nuosavą būstą turi 90 proc. gyventojų – tai smarkiai paliestų iš esmės visus, net ir skurdžiausius visuomenės sluoksnius, tam reikėtų numatyti aibę išimčių, ir įvedant pajamų testavimo ir turto ribas, stumtume į šešėlį“, – sako V.Šapoka.

I.Šimonytė piktinosi, kad Vyriausybė „stengiasi ieškoti būdų, kas Lietuvoje yra buržujus ir dar galėtų susimokėti NT mokestį“, ji klausė, ar nenorima peržiūrėti esamų išimčių žemės ūkio veiklai. V.Šapoka teatsakė, kad jei bus toks siūlymas, jis bus svarstomas.

„Kyla daug abejonių dėl jūsų pasiūlyto antro būsto apmokestinimo teisingumo. Tarkim viena šeima turi du kuklius butus už 20 tūkst. eurų ir pan., tai jie turės už antrą mokėti mokestį. Kita šeima turi prabangų namą už 200 tūkst. jie neturės mokėti, nes nesiekia apmokestinimo minimumo“, – stebėjosi J.Razma.

Baiminasi dėl cigarečių kontrabandos

Parlamentarai teiravosi ir dėl akcizų pakeitimų – esą, brangstant cigaretėms po 6 proc. per metus gali didėti kontrabanda, kuri jau dabar atriekia 22 proc. rūkalų rinkos. Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad 1 proc. punktas lemia 3 mln. eurų į biudžetą, ir šie pinigai nesurenkami.

„Tai vyriausybės pasiūlymas kaip viena iš priemonių kovoti su žalingomis priklausomybėmis“, – sako V.Šapoka, jis tikino, kad bendradarbiaujama ir su aplinkinėmis šalimis, ir taip pat pripažino, kad reikės stiprinti kovą su kontrabanda.

Galiausiai Akcizų įstatymo pateikimui pritarė: „už“ – 66, prieš – 1, o susilaikė 22 parlamentarai.

Teikiama nepilna mokesčių reforma: kas keisis?

15min jau rašė, kad Seimui teikiama nepilna reforma, kokia buvo pasiūlyta iš pradžių – nėra teikiamas „Sodros“ įmokų tarifas, kurį siūlyta mažinti 2 proc. punkto. Šis klausimas kelia daugiausiai nesutarimų tarp politikų, tačiau jis bus svarstomas rudenį teikiant „Sodros“ biudžetą.

Tad net ir priėmus visas pateiktas pataisas birželį, dar nebus aišku, kaip keisis atlyginimai kitąmet. Vyriausybė žadėjo, kad į rankas atlyginimai milijonui dirbančiųjų didėtų 45-55 eurais.

Mokesčių reformos metu darbuotojų atlyginimai ant popieriaus didės 28,9 proc., kadangi jiems bus perkeliami darbdavio iki šiol mokami mokesčiai. Tuomet siūlomas gyventojų pajamų mokesčio tarifas didėtų iki 21 proc., kadangi bazinės pensijos mokėjimą siūloma perkelti į biudžetą. Žadama, kad rudenį nustatytas „Sodros“ įmokų tarifas sieks 18,5 proc. ir apims sveikatos draudimą.

„Siūloma mažinti mokesčių naštą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, tą daryti palaipsniui, trimetis planas. 2019 m. siūloma nustatyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 280 eurų, 2020 m. – 370 eurų, 2021 m. – 470 eurų. Ir kartu išplėsti NPD taikymo apimtį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat siūloma sudaryti sąlygas pagrindinę pensijos dalį iš valstybės biudžeto“, – sako V.Šapoka.

Pajamos kurios viršys „Sodros“ įmokų lubas, būtų apmokestinamos didesniu GPM tarifu.

Taip pat siūlomas NT mokestis visam ne pirmajam gyvenamajam būstui – 0,3 proc., kol NT vertė neviršija 220 tūkst. eurų, tuomet numatytas laipsniškas tarifo didėjimas.

Akcizų pakeitimuose numatytas tabako gaminių ir jų pakaitalų didesnis apmokestinimas – itin brangs elektroninių cigarečių skysčiai.

Kovai su šešėliu numatomos didesnės baudos, griežtesni viešųjų pirkimų reikalavimai, viešosios įstaigos nebeturės pelno mokesčio lengvatos, taip pat laikinai bus siūloma mokesčių amnestija. Turėtų nebelikti ir dalies verslo liudijimų: būsto, automobilių remontui, vaikų priežiūrai.

Finansų ministerija siūlo vidutiniškai 30 proc. didinti administracines baudas už su mokesčiais susijusius pažeidimus. Tačiau siūloma ir lengvinti dalį atsakomybių – už smulkius nusižengimus apsiriboti įspėjimais.

„Ekonominės sankcijos daugelio straipsnių nekito daugiau nei 10 m., tos nustatytos baudos neatlieka atgrasomojo prevencinio pobūdžio ir realaus asmenų nubaudimo funkcijos“, – palaikyti kvietė V.Šapoka. Jis patikino, kad daugeliui priemonių, kuriomis bus kovojama su šešėliu, įstatymų pakeitimų nereikia: atvirkštiniam PVM taikymui, kreditavimo ribojimui ir pan.

Už kaupimą pensijai būtų atsakingi patys gyventojai

Pensijų reformos metu siūloma iš esmės pertvarkyti II pakopos kaupimo sistemą – ji savo esme taptų III-ąja pakopa, kadangi už įmokas į pensijų fondus taptų atsakingi patys gyventojai.

Jie nuo būsimų didesnių atlyginimų ant popieriaus į pensijų fondus automatiškai pervestų po 3 proc. atlyginimo, o valstybė papildomai skatintų įmoka, siekiančia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio prieš dvejus metus.

Į šią kaupimo sistemą visi asmenys iki 40 metų būtų įtraukiami automatiškai tris kartus, pasiūlant galimybę kaupimo atsisakyti. Iki šiol nedalyvavusiems kaupime ar dalyvavusiems ne pilna apimtimi būtų taikomas pereinamasis laikotarpis – įmokos didėtų palaipsniui.

Reformos metu būtų pereita prie vadinamųjų gyvenimo ciklo fondų – fondų rizika automatiškai mažėtų senstant jo dalyviams. Tačiau sukauptas lėšas būtų galima panaudoti įsigyjant anuitetą tik iš „Sodros“.

Mainais už gyventojų dalyvavimą pensijų kaupime, Vyriausybė siūlė mažinti „Sodros“ įmokų tarifą 2 proc. punktais, tačiau tam ėmė priešintis dalis politikų, tarp jų ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

VIDEO: V.Šapoka: „Milijonas dirbančiųjų gaus milijardą eurų“
VIDEO: L.Kukuraitis paaiškino, kaip dirbančiuosius paveiks nauja pensijų reforma

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų