V.Ąžuolo teigimu, leisti kredito unijoms ir aptarnauti daugiau žmonių ir teikti daugiau paslaugų reikia, nes gyventojams jų negali suteikti iš periferijos pasitraukiantys bankai.
„Kad galėtų ir notarai, antstoliai turėti sąskaitas (unijose), ko regionuose labai trūksta“, – teigė V.Ąžuolas.
Dabar įstatymas numato, kad indėlius centrinė kredito unija gali priimti tik iš tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra valstybės institucijos. Kredito unijos paslaugas paprastai gali teikti savo nariams.
Pasak V.Ąžuolo, Seimui pataisas priėmus, kredito unijose atidaryti sąskaitas galėtų valstybės biudžetinės įstaigos, pavyzdžiui, „Sodra“.
V.Ąžuolo teigimu, dabar bankai visoje šalyje turi 150 skyrių, o kredito unijos – 130.
„Greitai pasieksime tą lygį, kai unijos turės daugiau skyrių nei bankai“, – aiškino parlamentaras.
Tuo tarpu konservatorius Jurgis Razma ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys įtarė, kad su savo siūlymais dėl kredito unijų tam tikrų galimybių praplėtimo vienas pataisų iniciatorių V.Ąžuolas galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Pasak P.Urbšio, V.Ąžuolas yra vienos kredito unijos pajininkas, buvęs jos stebėtojų tarybos narys, o dabartinis unijos vadovas yra parlamentaro visuomeninis konsultantas ir buvo „valstiečių“ kandidatas į merus.
Liberalas Eugenijos Gentvilas pareiškė, kad pataisomis išplečiamos kredito unijų teisės perimti iš komercinių bankų tam tikras funkcijas.
„Kredito unijos laipsniškai pradeda periminėti komercinių bankų funkcijas, o greta to atsiranda iniciatyva apmokestinti komercinius bankus. Kredito unijos statomos į palankesnę padėtį“, – pareiškė E.Gentvilas.
Seimo teisininkams užkliuvo, kad pataisomis nustatytas siauras paslaugų tiekėjų, kurie galėtų unijose atsidaryti sąskaitas, sąrašas.
„Teikiamų viešųjų paslaugų spektras yra pakankamai platus (viešojo transporto, sveikatos apsaugos paslaugos ir kitos), todėl lieka neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis buvo atrinktos būtent projekte nurodytos paslaugos“, – rašoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Seimo teisininkai taip pat pasigedo Vyriausybės ir Lietuvos banko išvados dėl pataisų.
