Seimas ketvirtadienį palaikė prezidento veto ir atėmė galimybę Prekybos, pramonės ir amatų rūmams bei politinėms partijoms neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių patalpomis. Trečias prezidento veto dėl ribojimų parduodant miško plotus Seime palaikytas vienbalsiai.
Prezidentas G.Nausėda feisbuke pasidalijo įrašu: „Džiaugiuosi, kad Seimo nariai atsižvelgė į svarius argumentus ir nusprendė nepalikti politinėms partijoms bei prekybos, pramonės ir amatų rūmams teisės neatlygintinai naudotis valstybės ir savivaldybių turtu“.
Pirmiausia Seimas palaikė G.Nausėdos pasiūlymą panaikinti privilegiją partijoms naudotis valstybės patalpomis neatlygintinai.
Balsavimu, ar atmesti prezidento veto, „už“ balsavo 15 Seimo narių, prieš – 66, o susilaikė – 6. Seimas tuomet balsavo ir įstatymą priėmė su prezidento pataisomis (už balsavo 85 parlamentarai, po vieną – prieš ir susilaikė).
Nuomonės išsiskyrė
Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys palaikė prezidento G.Nausėdos veto, konservatorių frakcijos atstovai išsakė priešingas nuomones: vieni įspėjo, kad patalpų netekusios partijos gali glaustis pas oligarchus, kiti siūlymą palaikė.
„Man atrodo, esminis klausimas, dabar kuris nagrinėjamas, tai turto klausimas. Kam priklauso turtas – ar turtas priklauso valstybei, žmonėms, ar turtas priklauso ir tiems, kurie atstovauja tuos žmones ir save vadina demokratijos pagrindu valstybėje. (…) Kyla klausimas, kodėl čia abejojama, kad jei partija naudojasi nemokamai patalpomis, kodėl čia nėra tarnavimo bendrai tautos gerovei ir visuomenės interesams“, – teigia P.Urbšys ir galiausiai pabrėžė, kad partijos neturėtų naudotis turtu nemokamai. Anot jo, šitaip naudojamas turtas prieštarauja valstybės interesams.
Priešingai manė konservatorius Jurgis Razma – prieštaravo prezidento veto, tačiau patikino, kad visa frakcija balsuos laisvai, kadangi nuomonių yra įvairių.
„Aš suprantu, kad yra logikos ir prezidento teikime, ir Audito komiteto išvadoje, siekiant, kad valstybės turtas šiuo atveju patalpos būtų kuo racionaliau naudojamos, duotų kuo didensnę finansinę naudą. Bet aš negaliu sutikti su tais motyvais, kad skiriant patalpas panaudai partijoms ar jų skyriams, iš turimų valstybės ar savivaldybių laisvų patalpų, kad čia yra kažkokie neskaidrumai“, – teigė J.Razma ir įspėjo, kad išmesti partijų skyriai iš savivaldybių patalpų gali prisiglausti pas kokį oligarchą.
Frakcijos kolegoms prieštaravo Ingrida Šimonytė, Mykolas Majauskas.
„Tikrai neketinau kalbėti, bet kolegos matyt patys prisiprašė. Pasižiūrėkim tiesai į akis ir pasižiūrėkime, kokios partijos dabar iš ties disponuoja valstybės ir savivaldybės panaudai suteiktomis patalpomis. Neturiu visų savivaldybių duomenų, bet tai yra tos partijos, kurios gauna dotacijas“, – prieštaravo frakcijos kolegoms Ingrida Šimonytė. Anot jos, jei valstybė jau skiria dotacijas partijoms ir neleidžia gauti paramos iš juridinių asmenų, būtų skaidru, kad partijos patalpas nuomotųsi rinkos kaina, kaip ir kitos institucijos.
Anot M.Majausko, nei valstybė daug lėšų sutaupys, nei partijos daug praras – didžiuosiuose miestuose partijos jau ir dabar nuomojasi patalpas rinkos kainomis: „Kas čia belieka, tai principo reikalas“.
Susimokėti teks ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmams
Seimas prezidentą palaikė ir prezidento veto dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PMAR) – jie neteks teisės panaudos pagrindu naudotis valstybės ir savivaldybių turtu neatlygintinai. Seimas balsų dauguma atsisakė savo projekto (prieš – 65 balsai, už – 9, susilaikė – 12), ir nubalsavo už prezidento projektą (už – 82 balsai, prieš – 1, susilaikė – 6).
Andrius Kupčinskas siūlė atsižvelgti, kad PMAR nuo tarpukario nėra atgavę nuosavų patalpų – nemokamos patalpos „bent kažkiek kompensuotų tas netektis ir įsipareigojimus, kurių neįvykdė valstybė“.
„Ir šiuo metu PMAR turi keletą deleguotų funkcijų ir ne tik savo nariams, jie atlieka tas valstybės deleguotas funkcijas“, – prieštaravo prezidentui ir Edmundas Pupinis.
I.Šimonytė vėl prieštaravo frakcijos kolegoms ir pažymėjo, kad už valstybės deleguotas funkcijas yra numatytas atlyginimas bendrais pagrindais, tačiau PMAR turi daugiau turto: „Bendroje veiklų nomenklatūroje ir maste tai tikrai nėra pagrindinė šių rūmų veikla. Ir kada turto suteikiama daugiau nei kad valstybės deleguojamo darbo, akivaizdu, kad atsiranda ir konkurencijos iškraipymai ir tam tikri netolygumai“.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos l.e.p. prezidentas Sigitas Gailiūnas anksčiau tikino, kad rūmai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vykdo valstybės deleguotas funkcijas: nepreferencinių prekių kilmės sertifikatų (būtinų eksportui į ne ES šalis), nenugalimas „Force Majeure“ aplinkybes patvirtinančių pažymų išdavimas, kompetencijų vertinimo profesinio mokymo įstaigose užtikrinimas ir kt.
Palaikė ir trečią veto dėl miško pardavimo
Seimas dėl Miškų įstatymo pataisos vienbalsiai palaikė prezidento veto – įstatymas priimtas su prezidento pataisomis.
Anksčiau prezidentūra įspėjo, kad pataisa galėjo sudaryti sąlygas parduodant sklypus riboti gretimų miško savininkų nuosavybės teises. Mat sklypo pardavėjas besiribojančių sklypų savininkams, norintiems pasinaudoti pirmumo teise ir nupirkti parduodamą sklypą, galėtų nustatyti prievolę įsigyti ir besiribojančius kitus sklypus, kurių įsigyti jie galbūt neketino. Šią pataisą G.Nausėda atmetė trečiadienį.
„Tokia nuostata, kai asmenys, pavyzdžiui, bendraturčiai, gali būti verčiami pirkti ne vien miško sklypą, kurį jie turi teisę įsigyti pirmumo teise, bet ir kitus, su tuo sklypu besiribojančius miškų sklypus, gali pažeisti minėtų asmenų nuosavybes teises“, – pranešime teigė G.Nausėda.
iš viso prezidentas G.Nausėda Seimui grąžino trijų įstatymų pataisas: Miškų įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo.
Pataisas dėl partijų ir PMAR patalpų G.Nausėda vetavo ir grąžino Seimui svarstyti pakartotinai pirmadienį. Pasak šalies vadovo liepos 9 dieną priimti įstatymo pakeitimai, numatantys Prekybos, pramonės ir amatų rūmų teisę panaudos pagrindu naudotis valstybės ir savivaldybių turtu, prieštarauja konstituciniams atsakingo valdymo ir racionalaus valstybės turto tvarkymo principams.
„Valstybės turtas turi būti valdomas racionaliai, užtikrinant, kad jis bus naudojamas visuomenės poreikiams. Negali būti taip, kad naudą gautų tik atskiros visuomenės grupės ar pavieniai asmenys“, – pranešime teigė G.Nausėda.
Seimo Audito komitetas anksčiau pritarė prezidento siūlymams, pagal kuriuos partijos ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmai nebegalėtų patalpomis naudotis neatlygintinai nuo spalio 1 d.
