15min jau rašė, kad Seime 48 parlamentarai įregistravo nutarimą dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009–2012 metais, kuomet Finansų ministerija didelėmis palūkanomis skolinosi iš komercinių bankų.
Ketvirtadienį Seimas nutarė tokį tyrimą, tik pakoreguotą, atlikti: „už“ balsavo 83 Seimo nariai, „prieš“ – 19, o susilaikė – 18.
Seimas atnaujintame nutarime tyrimą argumentuoja tuo, kad iki šiol „nėra sistemiškai įvertintos ir apibendrintos 2009-2010 metų krizės Lietuvoje priežastys, vietiniai ir regioniniai veiksniai ir aplinkybės, turėję įtakos beveik 15 proc. BVP nuosmukiui“, aukštam nedarbui, emigracijai ir kitiems krizės metais suprastėjusiems ekonominiams rodikliams.
Taip pat pažymima, kad iki šiol nėra paviešinti pranešimai ir informacija iš 2010 metais vykusių susitikimų, diskusijų ir klausimų apie bankų ir juos prižiūrinčių institucijų vaidmenį kylant krizei, įskaitant ir vykusius Švedijos centriniame banke.
Tyrimą, kas lėmė 2009-2010 m. krizės reiškinius ir susikaupusias skolas, Seimo pavedimu atliks Biudžeto ir finansų komitetas.
„Dalinai atsižvelgiame į Seimo narių Gabrieliaus Landsbergio ir Gintarės Skaistės siūlymą, kad tyrimo apimtis būtų išplėsta į praeitį, apimant nuo 2005 m. vykusią prociklinę fiskalinę, biudžeto politiką“, – Seimo nariams teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Anot jo, „bus įdomu panagrinėti“, kodėl Lietuvoje įvyko didelis ekonominis nuosmukis, tuo tarpu tokio nuosmukio nebuvo Lenkijoje.
Parlamentinis tyrimas būtų atliekamas iki 2019 metų balandžio 15 d.
I.Šimonytė: „darbai ne danieliai – į mišką nepabėgs“
Tačiau Ingrida Šimonytė Seimo nariams tikino, kad absurdiška vertinti praeitį iš dabarties pozicijų. Ji ironiškai pasigedo asmeniškumų atnaujintame nutarimo projekte, kadangi „dabar viskas atrodo labai akademiška ir labai neasmeniška“, mat pavardžių nebeliko.
„Pats komitetas nusprendė metams užsidaryti tokiam kontempliavimui, ar ropė yra saldesnė už ridiką“, – teigė I.Šimonytė, teigdama, kad pasigenda rimtų komiteto darbų.
Ji piktinosi, kad lyginti 3 procentus su 9 procentais yra nesolidu, mat Vyriausybė anksčiau rinkosi ne tik tarp palūkanų dydžių, bet ir reikalavimų, kurie buvo keliami Tarptautinio valiutos fondo: tai galėjo paveikti mokesčių dydžius, viešuosius finansus ir ekonomiką.
I.Šimonytė palinkėjo komisijai atradimo džiaugsmo ir kalbą baigė: „Darbai ne danieliai, į mišką nepabėgs“.
„Šiandien tie klausimai, kurie keliami, jie tikrai nei stebina, nei yra nauji, gal net ir sakyčiau šiek tiek nusibodę“, – replikavo konservatorius Mykolas Majauskas.
Jis dėl skolinimosi iš TVF kvietė pasižiūrėti į tai, „kaip tai vyko Latvijoje, kur išlaidos buvo reikšmingai pjaunamos daug labiau, nei Lietuvoje“.
„Jei tai politinis žaidimas ir žanras, tai atsakymas aiškus – Kubilius kaltas, dėl visko Kubilius kaltas“, – teigė M.Majauskas ir tikino, kad jei yra reali žala, tyrimą atlikti reikėtų pavesti teisėsaugos institucijoms, o jei tai teorinis pasvarstymas – jis siūlė įsigyti S.Jakeliūno parašytą knygą.
Tačiau jis dėkojo S.Jakeliūnui už konstruktyviai sudėliotus klausimus ir kvietė balsuoti už nutarimą.
„Iš tiesų labai aiškiai asmeniškai noriu pasisakyti, kad pasisakau už šią komisiją, nes neturiu nei ko gėdytis, nei ko baimintis iš tos veiklos, kurią ant savo pečių teko nešti vadovaujant Vyriausybei 2008-2012 m.“, – Seimo nariams teigė pats A.Kubilius.
„Tikrai čia nėra koks nors kaltinamasis tyrimas, tai bus, kaip aš vadinu, pokalbiai apie krizę ir tų pokalbių pagrindu bus pateiktos rekomendacijos, kaip išvengti tokių krizių ateityje“, – tikina S.Jakeliūnas.
Seimo narys Mindaugas Puidokas ragino žmonėms atsakyti į klausimus, kodėl krizės metu buvo elgiamasi būtent taip.
„Privalome ištirti, ar tikrai nebuvo galimybės skolintis iš TVF, juk palūkanos būtų tik 1,6 mlrd. eurų, kas būtų dvigubai mažiau, nei mes mokame dabar“, – teigė M.Puidokas.
„Manau, reikėtų atsakyti, kodėl reikėjo remti ir stiprinti privačius užsienio šalių bankus, o ne kreiptis į tarptautines institucijas“, – pridūrė M.Puidokas.
O Petras Gražulis kaltino konservatorius, kad šie balsuodami „už“ tyrimą bando nuo savęs nukreipti dėmesį.
„Aš matau, kaip skauda konservatoriams ir kaip jie bando susivaldyti ir įvilkti į bendrą rūbą. Vis tik aš noriu pasakyti, kad sukėlė krizę – bankai. Bankai. Ir įsivaizduojat, kas yra, iš privačių bankų skolinasi beveik 8 mlrd. eurų, ką Valstybės kontrolė pasakė, kad yra perteklinė suma“, – rėžė P.Gražulis.
Seimo narys Jurgis Razma teikė kelis siūlymus, kurie išplėstų tyrimo apimtį ar patikslintų nurodomus terminus – Seime jo siūlymams pritarta nebuvo.
„Tauta jau įsitikino, kada tik Kubilius ir konservatoriai ateina į valdžią, tada ir būna krizė, nereikėtų apsiriboti 2008-2009 metų laikotarpiu“, – replikavo Artūras Skardžius.
Eugenijus Gentvilas kvietė balsuoti prieš tyrimą, kadangi įžvelgė populizmą.
„Man iki šiol atrodo, kad A.Kubilius padėjo labai daug pastangų ir padėjo Lietuvai išsikapstyti iš dar didesnės duobės, į kurią galėjo įkristi Lietuvos ekonomika“, – teigė E.Gentvilas ir stebėjosi, kad valdantieji neturi ką veikti ir švaisto laiką tyrimui.
Algirdas Sysas kvietė balsuoti prieš ir valstiečiams priminė: „Kas žuvo – pražuvo ir žole apaugo“. Virgilijus Poderys tikėjosi, kad tyrimas bus neutralus.
A.Kubiliaus ir I.Šimonytės pavardžių neliko
Iš pirminių 14 klausimų sąrašo galutiniame variante liko 7 klausimai, kuriuose nebeliko buvusio premjero Andriaus Kubiliaus ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės pavardžių.
15min jau rašė, kad pagal pagal S.Jakeliūno siūlymus, tyrimo metu turėtų būti nagrinėjami Seimo ir Vyriausybės sprendimai didinti išlaidas 2008 m., galimybės pasiskolinti pigiau, nei siūlė bankai. Keliama ir Lietuvos banko atsakomybė, ar tinkamai buvo prižiūrimi didieji Skandinavijos bankai.
Tyrimo metu būtų siekiama pateikti rekomendacijas, „kad būtų išvengta finansinių ir ekonominių krizių ateityje ir sumažinta jų įtaka šalies ekonomikai, finansų sektoriui ir viešiesiems finansams“.
Ekonomistai Seimo užmojus tirti praeitį yra pavadinę politiniais, kadangi vien palūkanų dydžiu lyginti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir bankų paskolų lyginti negalima.
„Aš manau, kad tai yra politinis sprendimas, jis pats iš savęs negali būti nei teisingas, nei neteisingas. TVF nesiūlė tiesiog pinigų pigiai. Galėjai gauti pinigų pigiau, bet su sąlygomis. Ir tos sąlygos, dabar nepasakysi, kaip reikėjo elgtis – ar reikėjo su jomis sutikti, ar ne, kategoriškos jos buvo ar ne. Tai nėra vien palūkanos, tai paketas su sprendimais, kuriuos reikėjo įgyvendinti, kad TVF suteiktų tas mažesnes palūkanas“, – 15min teigė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.
Paties Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai svarstyme komitete buvo pasisakę, kad tokiam tyrimui būtų švaistomas laikas ir ištekliai.
