Už Miškų įstatymo pataisą balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė – 5.
Įtvirtinta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. Sandoriams taip pat bus reikalingi Nacionalinės žemės tarnybos leidimai.
Anot Seimo nario Mykolo Majausko, balsavimas rodo, kad rūpestis mišku nėra, kadangi analogiškas 500 ha žemės ūkio paskirties ribojimas neveikia ir lengvai apeinamas. Jis pasiūlė detaliau apibrėžti, kas būtų laikomi susijusiais asmenimis, tačiau Seimas jo pasiūlymą atmetė.
„Priėmus įstatymą tokį koks dabar yra prieš mus, šis ribojimas įsigyti miško hektarų daugiau nei 1500 ha, yra tiesiog deklaratyvus, ir jei jums iš tiesų rūpi miškų apsauga, turi būti sudėti labai aiškūs saugikliai“, – sako M.Majauskas.
Algimantas Salamakinas vertino, kad M.Majausko pasiūlymaas yra racionalus, tačiau „jis turėjo būti atsiradęs pateikimo, svarstymo metu“, o dabar išsamiai klausimą išnagrinėti laiko neliko.
Liberalas Simonas Gentvilas siūlė riboti ne hektarus, o rinkos dalyvių koncentraciją ir leisti didesnes ribas nei 1500 hektarų.
„Nė vienoje Europos šalyje nėra numatyto ploto ribojimo, – teigė S.Gentvilas ir siūlė riboti koncentraciją iki 2,2 proc. visų miškų. – Su valstybe, kuri valdo pusę visų miškų, yra neįmanoma pakonkuruoti.“
Tačiau Seimas S.Gentvilo pasiūlymo nesvarstė.
Seimo narių nuomonės išsiskyrė
Paulius Saudargas kvietė palaikyti tokį projektą: „Tikrai visuomenėje kilo pagrįsti nuogąstavimai, ar neateis stambus ir nelietuviškos kilmės verslas ir į mūsų miškus pažiūrės kaip į pramoninį projektą, duodantį pelną ir tiek žinių“.
Eugenijus Gentvilas pasisakė prieš: „Čia bandymas, kuris kvepia nesusipratimu, arba nesupratimu, arba ir tam tikra demagogija. Žemės ūkyje derlių nuimėjame kasmet. Čia derlius nuiminėjamas kartą per 60 metų“.
Jis akcentavo, kad smulkūs miškai nebus apsaugoti nuo iškirtimo, kadangi savininkai norės gauti naudą, ir tik dideli miškų masyvai leidžia racionaliai ūkininkauti.
„Mažame miškelyje turėti gerą techniką tikrai neapsimoka, tam reikalingas didesnis masyvas“, – sako E.Gentvilas pabrėžė, kad konkurencinė aplinka būtų iškraipyta.
Edmundas Pupinis kvietė ribojimą palaikyti, pažymėdamas, kad miškų ūkyje galima ir kooperuotis. Kęstutis Glaveckas manė priešingai, lygindamas, kad naujas ribojimas bus lengvai apeinamas, kaip ir žemės ūkio srityje nustatytas 500 ha ribojimas.
„Tie kas sako, kad reikėtų neriboti, arba leisti turėti didelius miškus, jie pasisako už efektyvų miškų tvarkymą, kadangi tai leidžia efektyviai tiems kas turi didelius miškus, juos valdyti, tai didina ir miškų kainą. (…) Interesų būtų palaikyti tokią poziciją, tačiau tie kas sako, kad reikėtų elgtis priešingai, jie iš esmės palaiko Lietuvos miškų savioninkų interesą, ir Lietuvos pramonininkų interesą, kad šita šaka liktų lietuvos subjektų rankose, yra ir tame tiesos. Tai kurią pusę palaikyti, kaip sverti, yra sunku apsispręsti“, – svarstė Kęstutis Masiulis.
Simonas Gentvilas tikino, kad įstatymas nukreiptas prieš Lietuvas, akcentuodamas, kad daugybė institucijų parašė neigiamas išvadas, ir į nei vieną iš siūlymų ir pastabų nebuvo atsižvelgta.
„Po 8 metų, lygiai kaip ir dabar, pabusime kaip kitos kadencijos nariai, ir pastebėsime, kad susiformavo milžiniškos korporacijos, nepaisant šito ribojimo“, – tikino S.Gentvilas ir vardijo daug būdų, kaip įstatymą galima apeiti.
M.Majauskas tikino, kad koncentracija turėtų būti ribojama, tačiau vertino, kad dabartinis rūpestis „yra apsimestinis“.
„Linkiu balsuoti ne tik už šį projektą, bet ir užkaišyti įstatymų spragas, kurios leidžia piktnaudžiauti“, – sako M.Majauskas.
Institucijos teikė kritiškus pastebėjimus
Kritikos tokiai pataisai išsakė Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Seimo teisininkai, parlamentarai, suinteresuoti asmenys ir kt.
Oponentai grindžia, esą 1500 hektarų miško nepakanka tvariai ūkinei veiklai, kadangi miško apyvartumas labai mažas – atsodinus mišką 50-80 metų trunka, kol bus galima vėl kirsti. O smulkūs miškai liks ūkiškai nepanaudoti arba neprižiūrėti. Grindžiama ir tuo, kad tokiais ribojimais Lietuva taptu unikalia Europoje. Šiuo metu pusę Lietuvos miškų, per milijoną hektarų, valdo valstybė.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi antikorupcinį vertinimą, nustatė, kad nauji ribojimai užtikrintų išskirtines galimybes stambiesiems miškų valdytojams disponuoti turimais miškų žemės sklypais – naujų dalyvių galimybės būtų apribotos.
STT pasigenda argumentų, kuriais grindžiami nauji ribojimai, taip pat nepateikiami duomenys apie asmenis, kurie šiuo metu valdo didelius miškų plotus, ir galimai užsitikrintų išskirtinę poziciją.
Konkurencijos taryba vertino, jog miškų rinkos reguliavimas bei ribojimai turės įtakos įmonių veiklai ir galimybėms konkuruoti, be to, taip būtų įtvirtinta ir Valstybinių miškų urėdijos privilegijuota padėtis, rašo BNS.
Seimo teisininkai taip pat pasigedo tokio projekto argumentų.
„Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad maksimalus asmens (susijusių asmenų) galimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas būtent negali būti didesnis kaip 1500 ha, o ne kito maksimalaus dydžio“, – teigiama Teisės departamento išvadoje, be aibės kitų pastabų.
Europos teisės departamentas akcentavo, kad žemė, kaip ir kitas NT – laisvo kapitalo judėjimo sritis, ir nauji ribojimai varžytų kapitalo judėjimo laisvę ES rinkoje. Tačiau tokie suvaržymai galimi siekiant viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos pagrindais ir kitais atvejais. Todėl departamentas taip pat siūlo argumentuoti, kaip apskaičiuoti 1500 ha.
Anksčiau kone analogišką pasiūlymą neigiamai įvertino ir Vyriausybė, kadangi „asmenų teisė įsigyti miškų ūkio paskirties žemės ir užsiimti miškų ūkio veikla būtų apribota, o tai nedera su LR Konstitucijos 46 str. 1 dalies nuostata, numatančia, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise (...)“.
Naujiems ribojimams nepritarė Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, atsižvelgdamas į gautas pastabas, anksčiau įstatymo projektą atmetė, tuomet patikslintas projektas atsidūrė Kaimo reikalų komitete.
Pramonininkų konfederacija penktadienį Seimo vadovybei bei frakcijoms išsiuntė laišką, kuriame rašo, kad tai būtų labai bloga žinutė investuotojams.
Seimo narys Simonas Gentvilas siūlė ribojimą nustatyti ties maždaug 60 tūkstančių hektarų, taip pat jis siūlė verčiau apriboti miškų ploto koncentraciją, o ne hektarus – kad vienas valdytojas negalėtų kontroliuoti daugiau nei 5 proc. privačių miškų ploto. Tai sudarytų apie 40tūkst. ha. Jo pasiūlymus vienbalsiai atmetė Seimo Kaimo reikalų komitetas.
Seimo narys Mykolas Majauskas siūlė griežčiau reglamentuoti susijusius savininkus, plačiau apibrėžiant jų sąrašą, kad ribojimas nebūtų taip lengvai apeinamas, tačiau ir tokie siūlymai neliko išgirsti.
Teigė, kad pakaktų šeimai išgyventi
Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos ir 8 valstiečių užregistruotos pataisos aiškinamajame rašte nepateikiama beveik jokių argumentų ar skaičiavimų, kuo remiantis apskaičiuotas 1500 hektarų plotas.
2018 metų birželį, Seime pristatydamas pataisas, tuometinis Aplinkos apsaugos komiteto vadovas K.Mažeika tikino, kad 1,5 ha šeimai pakaktų išgyventi – iš tokio ploto per metus būtų galima gauti apue 5 tūkst. kubinių metrų medienos.
„Įstatymo projektas parengtas siekiant išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios intensyvaus miškininkavimo tikslais ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams. Užtikrinant sklandžius pagrindinių Miškų politikos krypčių įgyvendinimo tikslus, įvertinant tai, kad miškas yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, būtina užtikrinti, kad jis turi būti tvarkomas pagal nenutrūkstamo ir daugiatikslio naudojimo principus, ekonominės naudos siekį, siejant jį su aplinkosauginių ir socialinių aspektų įgyvendinimu“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Baugina, kad miškus išpirks užsieniečiai
Kelios visuomeninės organizacijos 15min susiderinusios atsiuntė savus komentarus, kuriuo itin palaiko Seimo priimtą sprendimą riboti miškų plotus.
„Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ teigia, kad turi būti užkirstas kelias „nevaldomam miškų išpardavimui“: „Užsienio kompanijos masiškai supirkinėja Lietuvos miškus, jų valdomi plotai grėsmingai didėja ir jau viršija dešimtis tūkstančių hektarų. Didžiuliai miškų plotai koncentruojami grupės asmenų rankose, taip sudarant sąlygas grupės subjektų dominavimui, pažeidžiant kitų miškų ūkio rinkos dalyvių interesus.“
Asociacija „Gyvas miškas“ tvirtina, esą „visuomenę neramina dabartinis nebevaldomas Lietuvos miškų išpardavimas užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems užsienio subjektams“, „tai yra nacionalinio intereso nepaisymas“.
