Tuo metu Kaimo reikalų komitetas kitą savaitę planuoja aptarti siūlomas kompensacijas verslui, jei Seimas uždraus žvėrelių auginimą.
Komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika sako, kad Vyriausybė turėtų nurodyti konkrečias kompensacijų sumas.
„Teoriškai kompensacijos žadamos, bet ar jos yra praktiškos (realios – BNS)? Ar prie šiandieninių iššūkių jos biudžetui pakeliamos?“ – komiteto posėdyje trečiadienį svarstė K.Mažeika.
„Jeigu bus priimtas (draudimas – BNS), greičiausiai ta (kompensacijų – BNS) našta kris ateinančiai Vyriausybei. Ar tai yra sąžininga? Jeigu ši dauguma nusprendė žengti tokį drastišką žingsnį, tai tegu būna ne tik politinis sprendimas ir valia, bet ir konkretus finansavimo šaltinis ir pinigai“, – pridūrė parlamentaras.
Jis taip pat siūlo esant „neapibrėžtai ekonomikai“ neskubėti uždaryti fermų, o daugiau dėmesio skirti gyvūnų gerovės kontrolei.
K.Mažeika siūlo atidėti pataisų įsigaliojimą, kol bus priimtas bendras sprendimas Europos Sąjungos mastu dėl tokių fermų likimo.
Tuo metu komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis sako, kad Europoje kailinių žvėrelių auginimas vėl populiarėja. „Tos šalys, kurios buvo atsisakiusios, gražina gamybą (kailiukų – BNS)“, – komitete teigė V.Pranckietis.
Jis pabrėžė, kad Lenkija priėmė sprendimą naikinti kailinių žvėrelių verslą, bet jo vykdymas atidėtas neribotam laikui.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ekonomistas Marius Dubnikovas sako, jog Seimas ketina uždrausti anksčiau valstybės skatintą verslą.
„Kailinių žvėrelių verslas yra ūkio šaka, kuri 2014-2022 metais buvo tarp prioritetinių skatinamų verslų (...), kad šis verslas plėstųsi. Buvo dalinai finansuojamas naujų ūkių įsisteigimas taip pat“, – komentare BNS teigė M.Dubnikovas.
Pasak jo, rėmimas nebuvo didelis – iki 2 mln. eurų per aštuonerius metus.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša BNS nurodė, kad 11 žvėrininkystės ūkių yra gavę 1,194 mln. eurų paramos, be to, 19 jaunųjų ūkininkų buvo paskatinti imtis žvėrelių auginimo verslo – jiems išmokėta 763 tūkst. eurų. Dar 74,5 tūkst. eurų gavo smulkių ūkių savininkai.
Balsavimas dėl fermų uždarymo Seime ketvirtadienį numatytas Europos Komisijai notifikavus pataisas, kurioms Seimas po svarstymo jau yra pritaręs birželį.
Jei draudimas bus galutinai įteisintas, jis įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024-2026 metais pareinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka būtų 3 eurai už gyvūną, antrais – 2 eurai, o paskutiniais metais – 1 euras.
Valstybė taip pat žada kompensuoti išeitines išmokas darbuotojams bei padengtų statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą. Šiuo metu uždarytos fermos į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, o jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.
Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.
Lietuvoje veikia beveik 40 fermų. Pasak Č.Tallat-Kelpšos, apie 100 fermų laikinai uždarytos dėl ekonominio sunkmečio. Pasak jo, pastaruoju metu bankrutavo kelios fermos.
Uždraudusi žvėrelių fermas Lietuva būtų 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą. Šio sprendimo, be Lietuvos, vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
Pataisos dėl kailinių žvėrelio verslo draudimo Seime buvo svarstomos nuo 2021 metų pabaigos.
