Seimas antradienį po svarstymo 123 balsais už pritarė Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo projektui. Priėmimas numatytas kitame posėdyje.
Seimas nepritarė socialdemokratų siūlymui, Juliaus Sabatausko žodžiais, „grąžinti moralinę skolą“ ir bazinę algą didinti iki 183 eurų (tam prireiktų 120 mln. eurų), taip pat „darbiečių“ iniciatyvai ją kelti iki 185 eurų (172 mln. eurų).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, padidinus bazinę algą iki 181 euro daugiau kaip 200 tūkst. biudžetininkų atlyginimai didėtų vidutiniškai apie 40 eurų (iki mokesčių), arba 16,8–129,2 euro, priklausomai nuo koeficiento.
Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių darbuotojų alga didėtų daugiau nei 100 eurų.
Prezidento atlyginimas nuo sausio didėtų 220 eurų, mokytojų, statutinių pareigūnų, Seimo ir Vyriausybės vadovų – 100-105 eurais, Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko – 129 eurais, KT teisėjų – 117 eurų, ministrų – 95 eurais, medikų – 90 eurų, Seimo narių – 77,6 euro, didmiesčių merų – 76 eurais, medikų – valstybės tarnautojų su mažiausiu pareiginės algos koeficientu – 20 eurų, o dirbančių pagal darbo sutartis – 16,8 euro.
Jeigu Seimas tam pritartų, bazinės algos dydis būtų didžiausias nuo 2009 metų, kuomet jis siekė 183 eurus.
Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį jos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento
