Seimas antradienį po svarstymo pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms: už balsavo 118, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtino, kad nauja tvarka valstybės išlaidų pareikalaus mažiau negu per pirmą karantiną 2020 metais ir resursus leis paskirstyti kuo efektyviau.
„Lietuvoje bendras nedarbo lygis išties išlieka didelis. Nors ir mažėjantis, bet išlieka rimta
problema. Bet esama ir pozityvių ženklų. (...) Jau turime tuos atsigavimo ženklus ir ta tendencija yra tikrai gerėjanti“, – kalbėjo konservatorius M. Lingė.
Pasak jo, nauja tvarka turėtų paskatinti gyventojus greičiau grįžti į normalų ritmą: „Mažėja paskatos laikyti žmones prastovose, didėja grąžinti į darbą, vienodinamas paramos laikotarpis, kuris turėtų pasibaigti sulig vasaros pabaiga“.
„Tai bus tam tikros išmokos žmonėms, kurie negali dar normaliai dirbti“, – teigė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Valstietis“ Linas Kukuraitis tvirtino, kad suvienodinant dviejų rūšių išlaidų kompensavimą, norima, kad darbdaviui nebeliktų jokios paskatos laikyti žmogų prastovoje.
Visas subsidijas siūloma mokėti du mėnesius – liepą ir rugpjūtį. Tai reiškia, kad poprastovinės subsidijos būtų mokamos mėnesiu ilgiau nei siūlė Vyriausybė, o subsidijos per prastovas – mėnesiu trumpiau.
Subsidijos tek dar prastovose esantiems, tiek grįžusiems žmonėms pirmą mėnesį siektų 100 proc. jų darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 0,9 minimalios mėnesio algos (MMA), arba beveik 578 eurus, o antrą – 0,6 MMA (385 eurus).
Šiek tiek keičiasi paramos sąlygos savarankiškai dirbantiems bei ieškantiems darbo, tačiau išmokos jiems lieka tokios pat – atitinkamai 260 ir 212 eurų.
Savarankiškai dirbančiųjų pajamos per pandemiją 2020-2021 metais turi būti kritusios bent trečdaliu, o 12-kos paskutinių mėnesių pajamos iš veiklos neviršijo 3120 eurų – 12 minimalių vartojimo poreikių dydžių per metus.
Subsidijos darbuotojams būtų mokamos ne grynaisiais, o pavedimu.
Poprastovinės subsidijos būtų mokamos, jeigu darbuotojai nedirbo ne mažiau kaip 75 darbo dienas.
„Valstietė“ Laima Nagienė siūlė šią reikalavimų kartelę pažeminti iki 50 dienų, nes to esą nori vežėjai, ypač savivaldybių įmonės.
„Jeigu Lietuvos visoje mūsų darbo rinkoje prastovose buvo vidutiniškai apie 30 dienų asmenys, tai dabar norint gauti subsidiją poprastovinę nustatytas laikas 75 dienos. 50 dienų būtų tikrai optimalus variantas“, – teigė ji.
„Valstiečių“ frakcijai priklausančio Antano Vinkaus teigimu, vežėjai tvirtina, kad tai yra vienas labiausiai pandemijos paveiktų sektorių.
Tačiau Seimas pataisai nepritarė.
Nuo šių metų pradžios prastovose esantiems darbuotojams mokamas visas darbo užmokestis, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA (963 eurai).
