Už projektą pratęsti krizės priežasčių tyrimą balsavo 49 parlamentarai, 30 balsavo prieš, o susilaikė – 5. Po svarstymo dar laukia du balsavimai Seime.
Papildyta 15 val.: V.Vasiliauskas patvirtino: S.Jakeliūnas įsidarbinti bandė ne kartą
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas siūlo pakeisti parlamentinio tyrimo, analizuojančio 2009 m. krizės priežastis ir padarinius, pirmininką Stasį Jakeliūną, nes vertina, kad jam dėl to kyla interesų konfliktas.
Seimo posėdžio metu buvo akcentuojama, kad S.Jakeliūnas bandė įsidarbinti ir SEB banke, ir Lietuvos banke, – interesų konfliktas jam kyla dėl to.
„Tikrai taip – patvirtinu, kad BFK pirmininko pastangų įsidarbinti Lietuvos banke užimant aukštas pareigas tikrai buvo. Nuo 2011 metų tokių bandymų buvo ne vienas. Teigiamų atsakymų nebuvo. Turėjau abejonių dėl pono Jakeliūno tinkamumo užimti tas pareigas, kurių jis siekė“, – 15min atsakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Tačiau jis nesiėmė vertinti, ar dėl to kyla interesų konfliktas: „Lietuvos bankas nėra institucija, kuri galėtų kompetentingai vertinti interesų konfliktus“.
BNS praneša, jog S.Jakeliūnas neneigė, kad „savo bendradarbiavimą“ LB vadovui V.Vasiliauskui siūlė nuo 2011 metų kovo mėnesio.
„Su Lietuvos banku kalbos, taip, vyko, bet jokių sprendimų ir jokių reikalavimų būti negalėjo, nes jie paprasčiausiai neįmanomi“, – parlamentarams sakė S.Jakeliūnas.
Vėliau, paprašytas parlamentaro Edmundo Pupinio, S.Jakeliūnas patikslino, kad pats į darbą LB nesiprašė.
„Tai nebuvo prašymas darbo, tai buvo pokalbis apie galimybę bendradarbiauti, bet man buvo pasakyta, kad sprendimus priima Daukanto aikštė. Tai tuo tie pokalbiai ir baigėsi“, – aiškino S.Jakeliūnas.
Seimo narys Mykolas Majauskas sureagavo: „Dabar aišku, kad šis pono S.Jakeliūno tyrimas yra ne tik politinis šou, bet ir asmeninių nuoskaudų keršto planas. Toks elgesys nėra suderinamas su Seimo nario atsakomybe ir pareigomis, vadovaujant tyrimo komisijai“.
Konservatoriai išplatintame pranešime vertina, kad S.Jakeliūnas ne vieną kartą yra įvardijęs krizės priežastis ir atsakomybę priskyręs Lietuvos bankui.
TS-LKD frakcija siūlo krizės komisijai vadovauti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui Vytautui Kamblevičiui.
S.Jakeliūnas žėrė kaltinimus Lietuvos bankui
Teikdamas siūlymą tęsti tyrimą, S.Jakeliūnas kartojo išsakytus kaltinimus Lietuvos bankui ir valstybės vadovams. Seimo opozicija tyrimą vadina ir šališku, ir neobjektyviu, ir nesupranta kaip S.Jakeliūnas gali tęsti naudos Lietuvai neduodantį projektą.
Lietuvos bankui kliuvo už vidinius pokalbius ir susirašinėjimus, bei „tyrimo diskreditavimą“.
„Na, apie finansinę archeologiją kalbame, tokiais terminais švaistomasi, kaip marodieriavimas, santykiai su lavonais, beprasmiškiausias darbas“, – Lietuvos banko pareigūnų teiginius vardijo S.Jakeliūnas ir pažymėjo, kad visą informaciją pateiks Europos centriniam bankui, ir kitoms tarptautinėms institucijoms, kadangi Lietuvoje dėl to kyla per mažai diskusijų.
S.Jakeliūnas pyko, kad nutekėjusi vidinė Lietuvos banko informacija atskleidžia, kad jo tyrimas vadinamas beprasmiškiausiu darbu.
Tačiau tą patį jam kartojo ir Seimo opozicija, dar įžvelgdama ir nesuvaldytą interesų konfliktą.
„Prašau Seimo vadovybės imtis visų priemonių, kad Seime nebūtų toleruojamas toks akivaizdus interesų konfliktas“, – teigė konservatorius Andrius Kubilius.
„Užimdamas poziciją, kuri suteikia teisę ir privilegiją vertinti kitų žmonių sprendimus, elgiatės kaip teisėjas“, – pareiškė kitas konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau čia pat pažymėjo, kad teisėjai laikosi etikos kodekso, o S.Jakeliūnas sulaužė bent 6 tokio etikos kodekso punktus, tarp jų: neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo, nereikšti išankstinės nuomonės, nedemonstruoti simpatijų ar antipatijų, konfliktinėse situacijose elgtis nešališkai, nusišalinti jei egzistuoja interesų konfliktas, taip pat vengti viešų pasisakymų leidžiančių „nuspėti galimą bylos baigtį“.
Anot konservatorių, S.Jakeliūnas, pats anksčiau siekęs įsidarbinti SEB banke, Lietuvos banke, šiuo atveju turi interesų konfliktą, todėl turėtų nusišalinti iš tyrimą atliekančios komisijos pirmininko pozicijos.
„Jūs labai aiškiai esat pasakęs, kas kaltas, esate labai aiškiai išsakęs savo nuomonę, ir taip pat turite interesų konfliktą. Ar nereikėtų pasitraukti iš komisijos pirmininko pareigų“, – siūlė M.Majauskas.
M.Majauskas kaltino, kad šis tyrimas jau Lietuvai padarė daugiau žalos, nei potencialiai galėtų duoti naudos.
S.Jakeliūnas atsikirto, kad nėra teisėjas, ir nemato pagrindo trauktis, tačiau jei toks siūlymas būtų teikiamas, jis būtų svarstomas.
Anot S.Jakeliūno, Seimas tyrimo komisiją sudarė balsuodamas „gana vieningai“ ir toks tyrimas turi prasmę.
Įvardijo 1,9 mlrd. eurų nuostolį
Tyrimą atliekančios komisijos pirmininkas tikino, kad gauna daug papildomos informacijos, kartojo, kad panašūs tyrimai atlikti daugelyje Europos šalių ir šiuo metu jau esą nustatyta įspūdingų faktų dėl bankų ir Lietuvos banko vaidmens.
„Man paaiškėjo neseniai įspūdinga ataskaita Švedijos valstybės audito, 2011 metų, tiesa, bet labai svarbi: kad Švedijos bankai, dominuodami Baltijos šalyse, iš esmės prisidėjo prie krizės. Bet kas labiau svarbu – kad Švedijos vyriausybė buvo prisiėmusi atsakomybę, kad ji atsakinga už priežiūros institucijų veiką“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Anot jo, Latvija gavo pagalbą ne tik iš Tarptautinio valiutos fondo, bet ir iš Švedijos vyriausybės, kai Lietuva skolinosi už 8-10 proc. palūkanas, nes Vyriausybė, galimai „įspausta į kampą prezidentės“, baiminosi, „kad būsime impotentai“, jei Lietuva kreiptųsi tarptautinės pagalbos.
„Teigti, kad čia buvo kažkokios sąlygos, kad devalvacija grėsė – yra absoliutus melas“, – tikino S.Jakeliūnas.
Anot jo, bus vertinama, ar tai buvusios Vyriausybės „milžiniška nekompetencija, ar buvo nusikalstamos veikos ir neveikimo požymių turintys veiksmai“.
S.Jakeliūnas įvardijo ir 1,9 mlrd. eurų valstybės patirtą žalą, kuri esą tęsiasi, ir šiemet dėl prisiimtų paskolų Lietuva neteks ketvirtadalio milijardo eurų.
