Už projektą pateikimo stadijoje balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo konservatorius Pranas Žeimys, susilaikė 12 konservatorių ir socialdemokratas Valerijus Simulikas. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Pasisakydami prieš projektą konservatoriai aiškino, kad siūlymai yra pernelyg drastiški ir skaudūs.
„Atėmimas pašalpų dėl to, kad neaktyviai ieško darbo nėra racionalus. Ką, jei žmogus per metus neras darbo, tai mes jį paliksime mirti badu?“, – klausė konservatorius Rimantas Dagys.
Anot jo, šis įstatymas skaudžiai baustų ir daugiavaikes motinas, ir jų vaikus, jei šeimai vieninteliu pajamų šaltiniu taps vaikams skiriamos išmokos.
Konservatoriai priminė ideologiją
Konservatoriai pasisakydami dėl Vyriausybės siūlymo priminė socialdemokratams jų ideologiją ir aiškino, kad šįkart jos absoliučiai nesilaikoma.
„Pasirinktas kelias vargu, ar yra socialiai teisingiausias, nes vienodai siūloma mažinti sąlygas visiems, nesigilinant į konkrečią situaciją ir dėl to teiksime pataisas, matyt“, – abejojo, ar ministerija elgiasi teisingai, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, konservatorius D.Jankauskas.
Jis domėjosi, ar ministerija ketina perduoti socialinių pašalpų mokėjimą savivaldybėms ir tikino, kad tai padarius galima pasiekti daugiau nei beatodairiškai mažinant išmokas.
Pasiūlymus Seimui pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Angelė Bajorienė tikino, kad tai neabejotinai bus daroma rudenį, tačiau nesutiko, kad vien sprendimo perduoti pašalpų išmokėjimą savivaldybėms padėtų kovoti su piktnaudžiavimu.
Viceministrė pabrėžė, kad mažindama išmokas Vyriausybė tuos pačius pinigus išleis kur kas tikslingiau – kurs naujas darbo vietas, skatins žmones įsidarbinti.
„Mes sieksime juos įjungti į darbo rinką. Viešiesiems darbams organizuoti skirsime 46 mln. litų, iš ES fondų – 56 mln. litų, darbo vietų subsidijavimui ir darbuotojų perkvalifikavimui – po 5 mln. litų, verslumo skatinimui – 50 mln. litų“, – vardijo viceministrė.
Pasak jos, žmonės įsidarbinti bus skatinami dar ir tuo, kad gavę darbą jie kurį laiką nepraras teisės gauti ir pusę pašalpos – kaip papildomas pajamas.
„Mes siekiame mažinti piktnaudžiavimą, nes svarbu pasiekti, ne tik tai, kad nebūtų didelio skurdo tiems, kurie neišgali gauti jokių pajamų, bet negalima ir leisti to, kad milijonas dirbančiųjų matytų geriau už juos gyvenančius bedarbius“, – aiškino A.Bajorienė.
Nepritariantys renovacijai negautų kompensacijų
Pasak jos, logiška yra ir nuostata perpus mažinti kompensacijas už šildymą tiems, kurie priešinsis renovacijai, tačiau tuo pačiu leisti gauti tokias kompensacijas ne daugiabučiuose, o, pavyzdžiui, sodo nameliuose gyvenantiems asmenims.
Primename, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Seimui pateiktame įstatymo projekte numatyta, kad maksimalaus dydžio – 350 litų pašalpą žmonės galėtų gauti ne ilgiau kaip vienerius metus. Po to kas metus pašalpa vis mažėtų.
Po dvylikos mėnesių socialinė pašalpa darbingiems asmenims bus mažinama penktadaliu, po dvejų metų – 30 proc., po trejų metų – 40 procentų. Penktus metus maksimali socialinė pašalpa bus braukiama perpus.
Jei asmuo nedirbs daugiau kaip penkerius metus, perpus sumažinta pašalpa bus mokama tik už nepilnamečius vaikus.
Dabar galiojanti tvarka yra daug švelnesnė ir pašalpos pradedamos mažinti tik tuo atveju, jei bedarbiai jas gauna ilgiau nei trejus metus.
