Pateikimo metu už nutarimo projektą balsavo 44 Seimo nariai, prieš – 14, o susilaikė – 9.
„Revolut“ trečiadienį pati kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją ir paprašė trečią kartą įvertinti, ar bendrovė atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija ketvirtadienį ir ketina svarstyti šį „Revolut“ prašymą, pranešė BNS.
Tuo metu Seime atskiras kreipimasis į tą pačią komisiją dar bus tik svarstomas.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai pyko, kad Seimas užsiima beprasmišku darbu.
„Aš nenorėčiau nebūti juokingo proceso dalyvis. Kiek girdėjome, 15 val. Vyriausybėje tas klausimas jau turėtų būti svarstomas. O mes čia kreipsimės, kad svarstytų, jei jau yra apsvarstyta. Ar bėra prasmė dėl ko nors kreiptis“, – stebėjosi konservatorius Jurgis Razma.
Andrius Kubilius teigė esąs nustebęs, kad Seimas jau ketvirtą kartą ruošiasi siūlyti svarstyti „Revolut“. Jis teigė, kad nutarimo turinys „yra visiška nesąmonė“.
„Sėdi premjeras, giriasi, kiek daug pasiekė, kad prikviestų „Revolut“. (…) Kame reikalas? Kodėl jūs visi taip bijote Stasio Jakeliūno? Gal vis dėlto paaiškintumėte? Premjere, jūs „Revolut“ klausimu už, ar prieš? Premjere, nebijokit, paaiškinkit? Norit išvaryt? Tai taip ir pasakykit, išvarom“, – stebėjosi A.Kubilius.
Jis stebėjosi, kad ketvirtadienį pristatytoje Vyriausybės ataskaitoje giriamasi dėl finansinių technologijų plėtros.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas S.Jakeliūnas tradiciškai kritikavo „Revolut“ ir laikėsi pozicijos, kad kompanija netinkamai atlieka pinigų plovimo prevenciją.
„Pats N.Storonskis, o per jį ir visa „Revolut“ įmonė gali būti politiškai pažeidžiamas dėl ryšių su tėvu, o tėvas dirba „Gazprom“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
S.Jakeliūnas mojavo dokumentu, kuriame esą 70 fizinių ir juridinių asmenų iš įvairių jurisdikcijų pasirašė akcininkų sutartį.
„Tai nėra nusikaltimas, bet kas svarbiausia, kas čia parašyta, kokie planai tų akcininkų – prisirinkti kuo daugiau klientų, kuo daugiau išplėsti jurisdikcijų ir po 4 metų parduoti tas akcijas. (…) N.Storonskis išpūs tą gražų burbulą „Revolut“, ir po 4 metų jei jis nesusprogs, jis bus parduotas pelningai“, – vertino S.Jakeliūnas.
Mykolas Majauskas vardijo institucijas, kurios vertino du kartus ir priekaištų neturėjo: „Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos bankas, policija ir eilė kitų institucijų“. Jis tikino pats susipažinęs su ta pačia informacija, kurią turi S.Jakeliūnas, ir nemato jokios rizikos finansų sistemai.
„Kokį nuostolį jūs padarysite ir darote dabar, keldami tokius klausimus. Parlamente šie klausimai – tikrai ne vieta spręsti. Jūs menkinate mūsų šalies kaip finansinių technologijų centro įvaizdį“, – kalbėjo kitas konservatorius Dainius Kreivys.
Seimo teisininkams užkliuvo S.Jakeliūno formuluotės
Anksčiau jau skelbta, kad S.Jakeliūno vadovaujamas BFK teikia nutarimą, kuriuo siūloma Vyriausybės komisijai dar kartą vertinti „Revolut“ atitikimą nacionalinio saugumo interesams.
Dabartinėje redakcijoje punktų sąrašas sutrumpėjo perpus, tačiau ir jiems Seimo Teisės departamentas išsakė pastabų – užkliuvo tai, kad BFK nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurio būtų pagrįstas kreipimasis į komisiją.
Vyriausybės komisijos sprendimai laikomi galutiniais, atsižvelgiant į tai siūloma įvardinti projekto preambulėje minimas svarbias aplinkybes, paaiškėjusias po licencijų išdavimo, nes priešingu atveju nebūtų pagrindo kreiptis.
Seimo teisininkai siūlo konkrečiai įvardyti įmones, asmenis ir atsisakyti vertinamojo pobūdžio formuluočių.
Du kartus „Revolut“ jau vertinusi komisija yra konstatavusi anksčiau, kad „Revolut“ nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Dabar BFK siūlo komisijai atliekant tyrimą „atkreipti ypatingą dėmesį“ į tai, kad „Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba „Revolut“ veiklą vertina kaip rizikingą“, kad „Revolut“ gali būti pažeidžiama dėl vadovo Nikolajaus Storonskio tėvo darbo „Gazprom“, kad Jungtinėje Karalystėje galimai atliekamas tyrimas, kad „įvairialypės „Revolut“ rizikos valdymas ateityje gali pareikalauti neproporcingų įvairių Lietuvos institucijų išteklių“.
Dar BFK nurodė dvi svarbias aplinkybes: esą licencijos išdavimo metu „Revolut“ neturėjo tinkamų valdymo sistemų, komitetas abejoja įmonės ir vadovo reputacija. O užsienio žiniasklaida, BFK vertinimu, abejoja „Revolut“ veikla ir kritiškai vertina personalo kaitos tendencijas.
