Už tokias Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, o susilaikė 34, o Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams pritarė 78, prieš buvo vienas, o susilaikė 38.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad Vyriausybė buvo pateikusi švelnesnę poziciją dėl baudų, bet komitetas jas siūlė padidinti.
„Bausmės įmonėms turi būti tikrai griežtos, nes jos gyvena iš tos veiklos, kuri susijusi su taršos valdymu“, – Seino posėdyje kalbėjo komiteto vadovė.
„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis įsitikinęs, kad Aplinkos apsaugos departamentas „dar turi pasistengti įgyvendinant tas baudas ir realiai skiriant“.
„(Baudos – BNS) daug metų buvo nedidintos, nebeatitinka realaus poveikio“, – teigė jis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Stončaičio teigimu, griežtinti atsakomybę už žalą gamtai reikia, tačiau ji per griežta: „Palengva pereiname iš galimybės reguliavimo administracine tvarka į baudžiamąjį persekiojimą“.
Tos pačios frakcijos atstovas Kęstutis Mažeika mano, kad prezidentas pataisų nepasirašys, o grąžins tobulinti.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius priminė Valstybės kontrolės ataskaitą apie atliekų importą į Lietuvą – pagal ją per trejus metus įvežta 700 tūkst. tonų atliekų: „Šalinti sąvartyne negalima, deginti negalima. Kur tos atliekos nukeliavo? 700 tūkst. tonų. Neva perdirbimui“.
Gyventojams išmetus iki 15 kubinių metrų nepavojingų atliekų ar iki 7 kubų pavojingų atliekų bus taikoma administracinė atsakomybė, o viršijus šias „lubas“ kils baudžiamoji atsakomybė.
Dabar išmetus nuo 5 kubinių metrų atliekų ir daugiau taikomos vienodos baudos.
Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudos sieks iki 84 tūkst. eurų, jų dydis siejamas su išmetamų teršalų kiekiu: išmetus 5-15 kubinių metrų (dabar – 5-50 kubų) nepavojingų atliekų grėstų 3,9-8,4 tūkst. eurų bauda (dabar – 1,4-3 tūkst. eurų), o už pakartotinį nusižengimą – 4,8-11 tūkst. eurų (1,7-4 tūkst. eurų), tuo metu išmetus 5-7 kubų (dabar 5-50 kubų) pavojingų atliekų – 22-39 tūkst. eurų bauda (8-14 tūkst. eurų), o už pakartotiną pažeidimą – 39-84 tūkst. eurų (14-30 tūkst. eurų).
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė per pataisų svarstymą Aplinkos apsaugos komitete rugsėjį tvirtino, kad pokyčiai būtini, nes dabartinės baudos neatgraso nuo pažeidimų.
Aplinkos apsaugos departamento Veiklos organizavimo skyriaus vedėja Mantė Ramanauskienė tuomet sakė, kad šiemet 407 šiukšlinimo atvejai nustatyti pradėjus veikti „Tvarkau Lietuvą“ įrankiui, leidžiančiam gyventojams greičiau ir tiksliau pranešti apie pastebėtas šiukšles gamtoje.
Anot jos, šiemet taip pat gauta 800 pranešimų dėl netinkamo atliekų tvarkymo, nustatyti 236 neteisėti atvejai, konfiskuota 10 transporto priemonių.
