Seimas taip pat padidino ir žodinių sutarčių „lubas“ – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.
Įstatymo projektui pritarta, už jį balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 12.
„Per porą metų mes numatysime didelę pažangą viešųjų pirkimų srityje“, – projektą įvertino Andrius Kupčinskas.
„Darbietis“ Artūras Skardžius vylėsi, kad įstatymas bus ne tik priimtas, bet ir įgyvendinamas.
Siūlė iš vertinimų išbraukti darbo užmokesčio
Tiesa, svarstymo metu buvo pateiktas ir keletas pasiūlymų. Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas siūlė išbraukti nuostatą, pagal kurią vertinant pasiūlymus būtų atsižvelgiama į tiekėjo mokamą darbo užmokestį.
Jis tvirtino, kad šios nuostatos įgyvendinimas būtų sunkiai įmanomas, nes perkančiosios organizacijos gali tiesiog neturėti duomenų, kokia yra konkretaus sektoriaus vidutinė mėnesinė alga kitose valstybėse, gali būti neįmanoma tarpusavyje palyginti Lietuvos ir užsienio tiekėjų pasiūlymų.
„Ar Seimas norėtų didesnius balus priskirti dideliam tiekėjui iš užsienio, kuris moka toje šalyje konkurencingesnį atlyginimą, nei Lietuvos tiekėjui iš regiono, kuris negali tiek mokėti“, – klausė jis.
Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė pritarė tokiam siūlymui, įspėjusi „nepadaryti taip, kad lietuviškos įmonės negalėtų dalyvauti ir laimėti“.
Tačiau Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Jonas Varkalys prieštaravo, kad atsisakius tokios nuostatos vėl didėtų šešėlinė ekonomika, darbuotojai gautų mažus atlyginimus ir mažas socialines garantijas.
„Konkursus laimi tie, kurie pateikia mažiausias kainas, susimažindamos darbuotojų atlyginimų sąskaitą“, – tvirtino jis.
Seimo nariai siūlymui nevertinti darbo užmokesčio, nepritarė.
Kitas V.Mitalo pasiūlymas, taip pat nesulaukęs Seimo palaikymo – viešųjų pirkimų sistemai numatyti aiškų, 30 proc. pirkimų virš 15 tūkst. eurų centralizavimo tikslą, o didesnius tikslus kelti ateityje.
„Dabar planuojamų ir užkoduotų projekte 100 proc. centralizuotų viešųjų pirkimų yra neįmanoma pasiekti per artimiausius metus neapvertus sistemos aukštyn kojomis“, – teigia parlamentaras.Pasak jo, Lietuvoje šiuo metu taip vykdoma tik 4 proc. pirkimų, o pirmaujanti šalis – Islandija, kur centralizuotai įvykdoma apie 30 proc. pirkimų.
„Europoje apskritai nėra valstybės, kur sudėtingu centralizuotu būdu būtų vykdomi visi iki vieno viešųjų pirkimų. Įstatymu įtvirtiname, kad nuo 4 proc. Lietuva šauna į 100 proc. Manau, kad nerealu nustatyti 100 proc. centralizavimo siekį“, – atkreipė dėmesį V.Matulas.
Tačiau konservatorius Kazys Starkevičius ragino nebijoti centralizavimo, o kokio lygio jo reikia palikti nuspręsti savivaldybėms.
Planuojama leisti savivaldybėms lanksčiau centralizuoti pirkimus: bus galima steigti CPO vienoje savivaldybėje, sukurti bendrą CPO kelioms savivaldybėms arba pasirašyti pirkimų veiklos paslaugų sutartį su CPO.
Pataisos taip pat numato, kad Lietuvoje veiks viena perkančioji organizacija – „CPO LT“, kuri paslaugas teiks visoms įmonėms ir institucijoms, privalėsiančioms pirkti iš jos elektroninio katalogo, jei ten bus reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.
Nuo 2023 metų pirkimų komisijoje turėtų būti bent vienas atestuotas specialistas. Jų nariams pažymėjimus penkeriems metams išduotų Viešųjų pirkimų tarnyba. Pratęsti jų būtų galima dar penkeriems metams.
