Už balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 6 , susilaikė 38 parlamentarai.
Pagal Seimo patvirtintas „Sodros“ reformos gaires Vyriausybė parengs konkrečius įstatymus, kurių daugelio įsigaliojimas planuojamas nuo kitų metų.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys priekaištavo opozicijai, nepatenkintai gairių „nuogumu“ ir pasigendančiai konkrečių būsimos reformos nuostatų, kad ji pati nežino, ko nori.
„Patys norėjote, kad pirmiausia būtų nusistatytos gairės, o paskui pagal jas priimami konkrečios įstatymų pataisos, dabar jau gairės blogai – jomis nieko konkretaus nepasakoma“, – teigė R.J.Dagys.
Pasak jo, jeigu „Sodros“ reforma nebūtų daroma, pensijos mažėtų 25 proc., o „Sodros“ įmokas reikėtų padidinti 11 procentų.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis gairėse pasigedo, kiek po reformos liks valstybinių pensijų, kokiomis – skolintomis ar iš kitų šaltinių gautomis lėšomis, bus kompensuojamos sumažintos pensijos.
Gairėse numatyta, kad ateityje bus padidintas ir suvienodintas vyrų ir moterų pensijos amžius, skatinami vaikus auginantys asmenys.
Seimas 2010 metų pabaigoje nerado politinio sutarimo dėl pensijos amžiaus didinimo – Vyriausybė tada siūlė tvarką, pagal kurį moterų išėjimas į pensiją būtų kasmet atidedamas po 4 mėnesius, o vyrų – po 2 mėnesius, kol pasieks 65 metų ribą. Šis siūlymas bus vėl svarstomas.
Gairėse numatyta, kad ateityje bus padidintas ir suvienodintas vyrų ir moterų pensijos amžius, skatinami vaikus auginantys asmenys.Pensijos amžius paskutinį kartą keistas 1994 metais, kai jis buvo pamažu didinamas nuo 55 metų iki 60 metų moterims ir nuo 60 iki 62,5 metų vyrams.
Ketinama ateityje papildomai remti pensijas kaupiančius šalies gyventojus, kurie augins vaikus, taip pat ir įvaikintus, ir į antros pakopos pensijų fondus savarankiškai mokės 2 proc. pajamų įmokas – tokioms šeimoms į antros pakopos pensijų fondus iš valstybės biudžeto siūloma mokėti vadinamąsias skatinamąsias – pavyzdžiui, 0,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) įmokas. Kol kas neapsispręsta, ar papildoma įmoka būtų priskaičiuojama abiem tėvams, ar tik vienam.
Taip pat svarstomi ir kiti skatinimo būdai – vaiko auginimo laiką įtraukti į darbo stažą arba padaryti kitas lengvatas tokiems asmenims (pavyzdžiui, pridėti taškų) apskaičiuojant pensiją pagal naują ateityje galiosiančią sistemą.
Reformos plane numatyta, kad norintieji kaupti senatvei didesnes sumas, į antros pakopos pensijų fondus galės savanoriškai pervesti dar 2 proc. savo ikimokestinių pajamų. Savanoriškai apsisprendusiems mokėti įmokas valstybė svarsto galimybę teikti subsidiją, kuri sudarytų 2 proc. šalies VDU. Valstybės indėlis nebūtų toks pat, kaip savanoriška įmoka, nes ji būtų vienoda visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų pajamų dydžio.
Seimo patvirtintose gairėse numatytas senatvės pensijų apskaičiavimas arba pagal virtualių sąskaitų sistemą, arba pagal taškus, o kuri sistema bus pasirinkta vėliau spręs Vyriausybė ir teiks svarstyti Seimui.
Gairės numato, kad dėl to paties draudiminio įvykio negalės būti mokamos kelios socialinio draudimo išmokos. Taip pat siekiama nustatyti, kad visos išmokos priklausytų nuo gyventojų sumokėtų įmokų.
Bazinę pensiją ateityje siūloma mokėti iš valstybės biudžeto.
Socialinio draudimo reformos kūrėjai siūlo ateityje socialinės pašalpos dydį nustatyti, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių – pirmam šeimos nariui būtų mokama 100 proc. valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa – 350 litų, antram – 70 proc. o trečiam ir likusiems – po 80 procentų. Dabar socialinė pašalpa siekia 90 proc. valstybės remiamų pajamų – neturintys jokių pajamų gyventojai gauna 315 litų, nepriklausomai nuo to, kiek šeimoje yra narių.
