Už įstatymą ketvirtadienį balsavo 93, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.
„Terminas energetinė sala toli gražu nėra tik metafora. Europos Sąjunga pripažino, kad energetinių salų panaikinimas ir bendros rinkos sukūrimas yra ypatingos svarbos klausimas ir ji pati yra įsipareigojusi derėtis su Baltarusija, Rusija dėl mūsų atsijungimo. Tie, kurie kalba prieš šį įstatymą, aš manau, kalba už tai, kad centralizuoto elektros valdymo dispečerinė liktų Maskvoje“, – sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Tuo metu Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėjusi Birutė Vėsaitė aiškino, kad dėl jungčių su Europa nutiesimo Lietuvai gali brangti elektra, LitPol Link 1 jungtis esą stringa Lenkijoje dėl sunkumų imant žemę visuomenės reikmėms.
„Kai pradės jungtys veikti, elektros energija gali brangti, todėl, kad Rusija, turėdama Šiaurės šalių rinką, be abejo, pasinaudos šita proga ir tikrai elektros energiją gali pabranginti“, – sakė B.Vėsaitė.
Įstatymu nustatomi šie integracijos į Elektros energetikos sistemą etapai:
1) Lietuvos elektros perdavimo tinklų jungties su Lenkijos elektros perdavimo tinklais LitPol Link 1 eksploatavimo pradžia 2015 metais ir šios jungties išplėtimas 2020 metais;
2) Lietuvos elektros perdavimo tinklų jungties su Lenkijos elektros perdavimo tinklais LitPol Link 2 nutiesimas 2018–2020 metais;
3) Lietuvos elektros perdavimo tinklų jungties su Švedijos Karalystės elektros perdavimo tinklais NordBalt eksploatavimo pradžia 2015 metais;
4) regioninės Baltijos valstybių elektros rinkos sukūrimas iki 2013 metų įgyvendinant Baltijos energijos rinkos sujungimo plane (BEMIP) numatytus veiksmus ir dalyvavimas Šiaurės šalių ir Europos elektros rinkose;
5) konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra, užtikrinanti nepertraukiamą elektros energetikos sistemos adekvatumą;
6) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu 2020 metais.
