Nebūtų skelbiama tik su nacionalinio saugumo užtikrinimu, demokratijos plėtros procesais susijusi pagalba. Neviešinamų paramos teikėjų ir jos gavėjų sąrašą nustatytų Vyriausybė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas anksčiau BNS yra sakęs, kad taip siekiama išviešinti iš trečiųjų šalių gaunamą paramą.
Kita vertus, anot L.Kasčiūno, tam tikrais atvejais viešumas gali pakenkti, todėl reikia sudaryti galimybę Vyriausybei apsaugoti kai kuriuos paramos gavėjus.
Seimas antradienį priėmė svarstyti tokias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kurias Seime registravo grupė Biudžeto ir finansų komiteto narių.
Vienas pataisų autorių konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad skelbiant paramos teikėjų suteiktą paramą būtų didinamas skaidrumas bei mažinamos korupcijos galimybės.
Pasak jo, dalis teikiamos paramos gali būti neskaidri.
M.Majauskas pristatydamas pataisas Seimo nariams citavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimo išvadas, kad parama gali būti naudojama kaip priemonė daryti įtaką – paramą teikiančios įmonės dažniausiai laimi ir viešuosius pirkimus.
VMI duomenimis, 2018 metais iš viso buvo suteikta 157 mln. eurų paramos pinigais, paslaugomis bei daiktais, 2019 metais – 214 mln. eurų, 2020 metais – 180 mln. eurų.
Parama 2018 metais pasiekė 11,3 tūkst., 2019 metais – 10,9 tūkst., 2020 metais – 10,5 tūkst. įmonių ir įstaigų.
