Seimas gruodžio 22 dieną priėmė 2017 metų biudžeto projektą. Už balsavo 77, prieš – 27, susilaikė 14 parlamentarų.
Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 0,1 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės parengtame pirmajame projekte. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pastebėjimus, valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas 2017 metais sudarys apie 1,2 proc. BVP – taip pat 0,1 procentinio punkto mažiau.
Iš pradžių kelininkų pagailėjo
Seimas iš pradžių nesutiko, kad kitais metais biudžeto skylė dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui pratęsimo būtų dengiama Kelių priežiūros ir plėtros fondo lėšomis.
Seimas jau pačioje paskutinio kitų metų biudžeto svarstymo pradžioje susiginčijo, iš kur paimti lėšų užlopyti biudžeto skylę (32 mln. eurų), kuri atsiras, nes nebus gauta pajamų dėl PVM lengvatos šildymui pratęsimo.
Pristačius „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio siūlymą, kuriam yra pritarusi Vyriausybė, dėl lėšų paėmimo iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo, finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad kitais metais planuojama 20 mln. eurų neplanuotų pajamų į šį fondą, todėl, pasak ministro, jis nenukentės.
„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad Lietuvoje esant ypač blogos būklės keliams, norima jų remontui ir priežiūrai skirti dar mažiau lėšų. „Keliai mūsų pačios prasčiausios būklės Europoje“, – tikino jis.
Todėl po trijų balsavimų Seimas nepritarė, kad atsiversianti 32 mln. eurų dydžio biudžeto skylė būtų lopoma Kelių priežiūros ir plėtros fondo lėšomis.
Konservatorius Andrius Kubilius pasiūlė šias negautas pajamas kompensuoti iš valstybinių įmonių dividendų surinktais dividendais. Bet ir šiam pasiūlymui iš pradžių nepritarta.
Svarstė apie biudžeto deficito didinimą
Premjeras Saulius Skvernelis aiškino, kad teks didinti biudžeto deficitą, jeigu biudžete nebus rasta lėšų PVM lengvatos pratęsimui.
„Pratęsdami PVM lengvatą, nustatėme poreikį 32 mln. eurų, nenustatydami finansavimo šaltinio. Turime sumažinti pajamas iš PVM ir atitinkama suma padidinti deficitą, privalėsime tikslinti Biudžeto sandaros įstatymą, kuriame bus numatytas ne 0,7 proc., o 0,8 proc. BVP“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Kadangi deficito padidinimas, premjero teigimu, siųstų prastą signalą Briuseliui, jis pasiūlė balsuoti iš naujo dėl lėšų paėmimo iš kelininkų.
„Kodėl valstiečiai nemyli kelių? Myli kelius, bet daugiau atsirado tokių, kurie myli šilumą“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo S.Skvernelis.
Perbalsavimui priešinosi konservatoriai. Pavyzdžiui, Jurgis Razma siūlė padidinti PVM surinkimo planą: „Nusiųskit pareigūnus į Gariūnus.“
A.Kubilius priminė, kad siūlymą yra pateikęs ir jis – surinkti reikalingas lėšas iš valstybės įmonių dividendų. Po pertraukos grįžę parlamentarai dar kartą ėmėsi balsuoti tiek dėl A.Kubiliaus, tiek dėl R.Karbauskio pasiūlymų, iš kur paimti tuos reikalingus 32 mln. eurų.
A.Kubiliaus pasiūlymui ir vėl nebuvo pritarta. Tačiau parlamentarai palaimino R.Karbauskio siūlymą paimti reikalingas lėšas iš kelininkų. 69 Seimo nariai balsavo už, 38 balsavo prieš, 6 parlamentarai susilaikė.
Palaiminti pasiūlymai
Pritarta 1,525 mln. eurų padidinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) asignavimus sienos apsaugos sistemoms prie valstybės sienos su Rusijos Federacija įrengti. Papildoma suma susidarytų sumažinus Vidaus reikalų ministerijai (VRM) ir kitiems vidaus reikalų ministro valdymo srities asignavimų valdytojams planuotus asignavimus.
Vidaus tarnybos statuto nuostatoms dėl 40 val. pareigūnų darbo laiko normos nustatymo įgyvendinti, VSAT asignavimus išlaidoms nutarta padidinti 0,432 mln. eurų (iš jų darbo užmokesčiui – 330 tūkst. eurų) ir atitinkama suma sumažinti Policijos departamento asignavimus išlaidoms (iš jų darbo užmokesčiui – 330 tūkst. eurų).
Mažės deficitas
Patobulintame projekte 2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, palyginti su pirmuoju variantu, didėja apie 43 mln. eurų iki 8,519 mlrd. eurų, asignavimai – 10 mln. eurų iki 9,07 mlrd. eurų.
Numatomo kitų metų valdžios sektoriaus deficito sumažėjimą labiausiai lemia dalies socialinį modelį sudarančių teisės aktų projektų įsigaliojimo atidėjimas iki liepos, dalies socialinio modelio priemonių atsisakymas, pavyzdžiui, nenustatomos „Sodros“ įmokų „lubos“), didesnis akcizas alkoholiui.
Iš viso socialinio modelio kaštai 2017 metais sudarys 0,5 proc. BVP. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, neįskaitant socialinio modelio kaštų, kitąmet būtų mažesnis už šių metų numatomą deficitą.
