Seimas pritarė GPM lengvatos naikinimui: ar verta nerimauti kaupiantiems pensijai?

Tiesa, šį projektą dar turi patvirtinti arba vetuoti prezidentas.

Kas keičiasi?

Vertindamas laukiančius pokyčius Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas atkreipia dėmesį, jog gyventojai dar turi galimybę lengvatą užsitikrinti dešimčiai metų.

„Kaupiantiems trečios pakopos pensijų fonduose ar mokantiems investicinio gyvybės draudimo įmokas valstybė taiko lengvatą – deklaruodami pajamas gyventojai gali kasmet susigrąžinti iki 300 eurų gyventojų pajamų mokesčio. Tai – valstybės taikoma paskata investuoti.

Po priimto Seimo sprendimo šią lengvatą naikinti, nerimauti nereikėtų – sprendimas yra laipsniškas, o tai reiškia, jog visiems, kurie jau turi sudarę sutartis arba tiems, kurie jas sudarys iki 2024 metų gruodžio 31 dienos, lengvata galios iki pat 2035 metų. Tad norime atkreipti dėmesį, jog svarstantiems pradėti investuoti šiais būdais naudingiausia būtų tą pradėti dar iki metų pabaigos“, – sakė V.Rūkas.

Anot Šiaulių banko grupės eksperto, priimta pataisa rodo, jog valstybė toliau skatina rūpintis oria senatve ir investuoti į savo ateities finansinę gerovę.

Kokie pokyčiai nebuvo įgyvendinti?

„Vertinant priimtą sprendimą galima teigti, jog valstybė toliau skatina piliečius atsakingai ruoštis savo finansinei gerovei senatvėje. Šiaulių banko atliktas tyrimas atskleidė, jog šiuo metu Lietuvoje iš „Sodros“ mokamos pensijos senatvėje pragyventi vis dar tikisi net 60 proc. šalies gyventojų.

Tačiau skaičiavimai rodo, jog rekomenduojamų pasiekti 70 – 80 proc. buvusių pajamų tokiu būdu pasiekti neįmanoma – šiuo metu valstybės mokama pensija gali užtikrinti tik kiek daugiau nei 40 proc. buvusių pajamų. Todėl svarbu, jog po pakeitimų trečiosios pakopos fondai, kurie gali padėti užsitikrinti orią senatvę, lieka svarbia būsimos gerovės dalimi – trečiosios pakopos pensijų fondų veiklos įstatymas, reglamentuojantis saugią ir atsakingą fondų veiklą, lieka. Taip pat lieka galioti kapitalo prieaugio mokesčio lengvata sulaukus pensinio amžiaus“, – dėmesį atkreipia V.Rūkas.

Seimo priimta pataisa lengvatą panaikins gyventojams, kurie sprendimą kaupti trečios pakopos pensijų fonduose ar apsidrausti investiciniu gyvybės draudimu priims po pataisos įsigaliojimo, t. y. nuo 2025 metų sausio 1 dienos. Kalbėdamas apie galimai kylantį nerimą jau besinaudojantiems šiais įrankiais, ekspertas pabrėžia, jog šiai gyventojų daliai nerimauti neverta.

„Gyventojams, kurie jau yra pasirašę sutartis, jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. Itin svarbus veiksmas siekiant finansinės gerovės senatvėje jau atliktas, o naujų priežasčių stabdyti ar nutraukti kaupimą neatsirado, todėl bent dešimtmetį, iki 2035 metų, kaupiantiems ir gyvybės draudimo įmokas mokantiems gyventojams valstybės taikoma lengvata išlieka. O tokio sprendimo dar nepriėmę gyventojai vis dar turi puikią galimybę užsitikrinti lengvatą sutartį pasirašydami iki šių metų pabaigos“, – dėmesį atkreipia Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ atstovas.

Ekspertas pabrėžia, jog nerimauti nereikėtų ir kaupiantiems trečiojoje pensijų pakopoje drauge su darbdaviu – priimtas sprendimas konkrečių, išskirtinių pokyčių būtent šiai daliai gyventojų nenumato. Be to, lieka galioti valstybės taikomos mokestinės lengvatos darbdaviui – įmokos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, valstybinio socialinio draudimo įmokomis, darbdavio mokamos įmokos darbuotojo naudai į pensijų fondą yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kurie mažina apmokestinamąsias pajamas (kai įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25 proc. per mokestinį laikotarpį kiekvienam iš įmonės darbuotojų apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų).

Kaupti pensijai gali būti per vėlu

Vis tik, atkreipti dėmesį į pensijų kaupimo pradžią svarbu ne tik dėl galimybės išsaugoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.

„Papildomai kaupti pensijai gali būti per vėlu. Sukauptai sumai įtaką daro tik du veiksniai – investicijų grąža ir įmokos. Net jei investicijų grąža atitiks keliamus lūkesčius, gali likti tiesiog per mažai laiko atlikti pakankamai įmokų, siekiant sukaupti reikšmingą finansinę apsaugą senatvėje. Kuo anksčiau pradedama rūpintis investavimu, tuo reikšmingesnis sudėtinių palūkanų efektas. Dauguma taupymo ir investavimo priemonių yra tinkamos, o trečiosios pakopos pensijų fondai per 20 metų laikotarpį jau įrodė savo patikimumą ir naudą būdami svarbia pensijų sistemos dalimi“, – sako V.Rūkas.

Trečiosios pakopos pensijų fondų kuriama vertė

Svarstantiems ir nepriimantiems sprendimo kaupti trečioje pensijų pakopoje, anot eksperto, reikėtų įsivertinti visas rizikas ir galimą gauti naudą.

„Pensijų fondų veikla Lietuvoje skaičiuoja jau dvi dešimtis metų, yra išgyvenusi daugybę pokyčių ir reformų, susidūrusi su 2008 metų ekonomine krize, COVID pandemija, karu Lietuvos kaimynystėje ir net dviem infliacijos šokais 2008 ir 2022 metais, kai šalyje metinė infliacija viršijo dviženklį procentą. Nepaisant visko, pensijų fondų veikla nesustojo, o svarbiausias darbas buvo atliekamas – pelningai įdarbinamos žmonių lėšos.

Pavyzdžiui, 2024 metų pirmojo ketvirčio Lietuvos banko duomenimis, ilgalaikė vidutinė visų trečiosios pakopos pensijų fondų grąža, atskaičius mokesčius, per 5 kaupimo metus 1 investuoto euro vertę pakėlė iki 1,48 euro, per 10 metų iki 1,86 euro, per 15 metų – iki 2,89 euro. „SB Asset Management“ valdomi III pakopos pensijų fondai demonstravo geresnius nei vidutiniai rezultatus“, – pasakojo V.Rūkas.

Lietuvos Banko 2024 I ketv. duomenimis ilgalaikė vidutinė akcijų III pakopos pensijų fondų, kuriuose kaupia daugumą gyventojų, grąža atskaičius mokesčius buvo reikšminga ir atitinkanti lūkesčius:

Tuo metu Šiaulių banko grupės investicijų valdymo bendrovės „SB Asset Management“ valdomi III pakopos akcijų pensijų fondai demonstravo geresnius nei vidutiniai rezultatus.

Ilgalaikė vidutinė visų III pakopos pensijų fondų grąža atskaičius mokesčius (Lietuvos Bankas, 2024 I ketv.):

„SB Asset Management“ valdomi III pakopos pensijų fondai demonstravo geresnius nei vidutiniai rezultatus.