Dabar gyventojai 2 proc. savo sumokėto GPM gali skirti paramos gavėjams, dar 1 proc. politinėms partijoms. Papildomas procentas augintų bendrą galimą skirti paramą iki 4 proc. iš viso.
Tokį paramos modelį – 2+1+1 proc. – pasiūlė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Seimas pritarė tokiam projektui, tačiau bus reikalingas dar vienas balsavimas galutiniam priėmimui: už balsavo 70 Seimo nariai, prieš – 4, o susilaikė – 19.
„Siūlome, kad kiekvienas dirbantis žmogus galėtų prisidėti prie profesinių sąjungų stiprinimo skirdamas vieną procentą nuo savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dydžio“, – pristatė projektą Seimo narys Vytautas Bakas.
Jis vylėsi, kad parama leistų sukurti „naujos kartos“ profsąjungas, augtų darbuotojų derybinė galia ir tai stiprintų ir privatų, ir viešąjį sektorių. Šis atskiras procentas būtų skiriamas tik profesinėms sąjungoms.
„Kaip žinote, darbuotojų įsitraukimas ir į profesinių sąjungų veiklą nesiekia nė 10 proc., mes dažnai dėl to kaltiname profesines sąjungas ar žmones, tačiau tai nėra vien profesinių sąjungų ar darbdavių problema“, – V.Bakas.
Mykolas Majauskas piktinosi, kad profesinės sąjungos ir dabar gali pretenduoti į 2 procentus, o dabar joms skiriamas dar vienas atskiras papildomas procentas.
„Mes sakome, kad ne profesinės sąjungos yra svarbiau, o paramos ir labdaros organizacijos yra daug svarbiau nei profesinės sąjungos“, – teigia M.Majauskas ir vadino tokį projektą korupcija, už kurią nusiperkami profesinių sąjungų balsai.
Andrius Kubilius teigė nesuprantantis, kodėl profesinės sąjungos išskiriamos iš kitų visuomeninių organizacijų – jis siūlė tokią galimybę sudaryti visoms organizacijoms. Todėl ragino Seimo narius balsuoti prieš.
Supriešino su kitomis organizacijomis
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė jau anksčiau tikino, kad 1 atskiras procentas reikalingas.
„Ne paslaptis, kad tie žmonės, kurie skiria 2 proc. paramą, dažniausiai turi vaikus, kurie eina į būrelius, darželius, o tos įstaigos beveik priverstinai renka tą paramą, ir profesinės sąjungos didžiosios dalies tų pinigų netenka. (…) Palaikome siūlymą, kad profesinės sąjungos būtų išbraukiamos iš tų 2 proc., juos paliekant nevyriausybinėms organizacijoms, bet mūsų sąlyga, kad 1 proc., kuris būtų skiriamas profesinėms sąjungoms, būtų atskiras nuo politinių partijų“, – teigė I.Ruginienė.
Tačiau ir anksčiau išsakyta kritika tokiai paramai.
„Jei vertiname, kas svarbiau, ar profesinės sąjungos, ar nevyriausybinės organizacijos ir paramos fondai – įsivertinkime, jog labdaros ir paramos fondai yra svarbesni ir jautresni, ir parama jiems reikšmingai svarbesnė nei profesinėms sąjungoms, kurios ir dabar gali ją gauti“, – komitete piktinosi konservatorius Mykolas Majauskas.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiuo metu profesinės sąjungos gauna apie 200 tūkst. eurų paramos.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas piktinosi dėl siūlymų sudaryti išskirtines sąlygas.
„Galima kritikuoti 2 proc. skyrimą mokykloms, kadangi dažniausiai tai nueina į valdiškas mokyklas, mes nieko prieš konkuruoti, tiek viešoje erdvėje, tiek kitur. Tačiau ne viena organizacija kritikuotų išskirtines teises finansuoti profesines sąjungas. Palikime situaciją, kokia yra, arba leiskime visiems konkuruoti dėl 2, ar dėl 3 proc., bet vienodomis sąlygomis“, – sakė Ž.Šilėnas.
O Finansų ministras Vilius Šapoka pasiūlė, kad naujas pasiūlymas turėtų būti apsvarstytas Vyriausybės.
