Šiandien Seimas pritarė Finansų ministerijos parengtam Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektui. Nuo ateinančių metų savivaldybėms bus suteikiamos platesnės galimybės skolintis įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, taip stiprinant savivaldybių finansinį savarankiškumą.
„Prasidedant naujai ES investavimo perspektyvai, savivaldybės turės galimybę lanksčiau skolintis svarbių investicinių projektų įgyvendinimui. Turint omenyje išliekantį neapibrėžtumą ir lėtėjantį ūkio augimą, efektyvus ir nenutrūkstamas investicijų įgyvendinimas yra vienas iš ekonomikos skatinimo variklių. Šiandien Seimo priimti reguliavimo pakeitimai stiprins savivaldybių finansinį savarankiškumą ir investavimo potencialą, tuo pačiu užtikrinant viešųjų finansų tvarumą“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Seime priimtame Finansų ministerijos parengtame įstatymo projekte praplečiamos savivaldybių galimybės savarankiškai įgyvendinti investicinius projektus, bendrai finansuojamus ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis.
Prasidedant naujam ES investicijų įgyvendinimo laikotarpiui, tokia galimybė savivaldybėms suteiks papildomą postūmį įgyvendinti reikiamus projektus. Kartu sudaroma galimybė per kelerius metus sukaupti lėšas reikšmingesniems investiciniams projektams, t.y. galės atsirasti didesnės daugiamečio biudžeto planavimo galimybės.
Pažymėtina, jog patvirtintas projektas, po svarstymo Seime, apima ir esminius Lietuvos Respublikos Prezidento teikto pasiūlymo koreguoti tą patį įstatymą elementus.
Drauge projekte numatoma skolos ir garantijų limitus skaičiuoti ne tik nuo pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, bet nuo visų savarankiškų savivaldybės pajamų. Skolos ir garantijų limitai nekeičiami, tačiau perkeliami iš kasmetinio biudžeto rodiklių įstatymo į konstitucinį įstatymą.
Taip pat numatoma atsisakyti perteklinio savivaldybių fiskalinės drausmės reguliavimo dėl trumpalaikių įsiskolinimų ribojimo, kartu numatant būtinybę ištaisyti susidariusius fiskalinės drausmės pažeidimus, nuokrypį nuo balanso kompensuojant per ateinančius dvejus metus.
Už šiuos pakeitimus balsavo 108 Seimo nariai, prieš – 0, susilaikė 2 parlamentarai.
