Parlamentarams teikiamos Aplinkos apsaugos komiteto narės „valstietės“ Virginijos Vingrienės Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma į užstato sistemą įtraukti visų alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų (gaiviųjų, vandens, giros, sulčių), stiklinę, plastikinę ir metalinę tarą. Užstatas nebūtų imamas, jeigu vienkartinės pakuotės talpa mažesnė negu 0,1 litro ir didesnė negu 3 litrai.
Po pateiko šioms pataisoms buvo pritarta – už balsavo 56, prieš – 1, susilaikė 26 parlamentarai.
Pasak V.Vingrienės, Seimui praplėtus į taromatus priimamų pakuočių rūšis, papildomai atsirastų apie 250–300 mln. sistemoje dalyvaujančių pakuočių ir būtų surinkta apie 50–60 tūkst. tonų pakuočių atliekų.
Šiuo metu sistemoje dalyvauja tik alaus, sidro ir jų kokteilių pakuotės.
V.Vingrienė buvo kritikuojama, kad pataisose nėra numatyta, kokių papildomų investicijų tai pareikalaus. Be to, konservatoriui Jurgiui Razmai pasirodė, kad, priėmus įstatymo pataisas, nebereikės rūšiavimo konteinerių.
„Atrodytų, ko visi žiopsom tiek laiko, tie administratoriai tik ir svajoja, kad viską kimštumėm ir viskas beveik nieko nekainuoja. Aš manau, kad ne visiškai yra taip. Tik Suomija iš ES yra įsidiegusi tokį platų spektrą taros. Visa tai kainuotų ir pamatytume, kokias sumas pateiktų administratoriai ir kiek paaugtų tas dydis užstato. Neblogai veikia dabartinė sistema, veikia rūšiavimo konteineriai, jeigu jų atsisakytume, ar nereikėtų ES pinigų grąžinti?“ – prieš pataisas ragino balsuoti J.Razma.
Tuo metu iniciatyvą palaimantis parlamentaras Kęstutis Mažeika ramino, kad į visus neraminančius klausimus bus atsakyta jau pradėjus svarstyti įstatymą.
„Iš principo atsiradus užstato sistemai pradėjome džiaugtis kaip susitvarkė viešosios erdvės, kur būdavo sunku praeiti. Tuo pavyzdžiu sekant tikslinga plėsti depozito sistemą. Yra grėsmių ir pamąstymų, kiek tai kainuos. Yra užsakytas nepriklausomas vertinimas, kiek tai kainuos. Eigoje bus atsakyta į tuos klausimus“, – sakė jis.
Papildomos investicijos – apie 3 mln. eurų?
Taromatus valdančios bendrovės „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas BNS yra sakęs, kad importuotojai ir gamintojai turėtų investuoti apie 3 mln. eurų, norint į sistemą įtraukti visų stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes.
Atnaujinta užstato sistema Lietuvoje pradėjo veikti 2016 metų vasarį. Lietuvos aludarių gildijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos įsteigta viešoji įstaiga investavo 7 mln. eurų į skaičiavimo ir sandėliavimo centrą netoli Vilniaus.
Dar 22 mln. eurų į taromatų tinklą investavo jį sukūrusi Norvegijos bendrovė „Tomra Group“, o „Užstato sistemos administratorius“ įsipareigojo juo naudotis ir kasmet moka mokestį.
