Seimas antradienį priėmė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės parengtas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisas. Už tai balsavo 92 Seimo nariai, o po vieną – prieš (socialdemokratas Artūras Skardžius) ir susilaikė („valstietis“ Valerijus Simulikas). Toliau pataisas Seimas svarstys gegužės 23-ąją.
Be to, siūloma praplėsti asmenų, kurių deklaracijos būtų viešinamos, ratą – tai būtų vadovaujantys pareigūnai, biudžetinių įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovai, kandidatai į politikus, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Pataisos, tikima, leistų visuomenei įsitikinti, kad šie asmenys vadovaujasi tik valstybės, o ne privačiais interesais.
„Didesnis viešumas leis veiksmingiau kovoti su korupcija ir neteisėtu praturtėjimu, efektyviau nustatyti nuslėpto ar nedeklaruoto turto faktus, visuomenei įsitikinti, kad už mokesčių mokėtojų lėšas samdomi įstaigų vadovai dirba valstybės, o ne asmeninei naudai“, – pristatydamas pataisas, teigė prezidentės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė.
„Tvarkiečiui“ Remigijui Žemaitaičiui pasiūlius įpareigoti turtą ir pajamas deklaruoti ir stambiųjų žemės ūkio bendrovių, asociacijų, Žemės ūkio rūmų, kooperatyvų vadovus, M.Lingė tikino, kad „susitvarkius su šiuo sektoriumi (viešuoju – BNS), būtų galima svarstyti ir kitus variantus“.
„Visi praplėtimo variantai yra įmanomi. (...) Prezidentė apsiriboja ir siūlo plėsti viešojo sektoriaus, ypač tų institucijų ir įstaigų, kurios yra išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Pirmiausia susitvarkius su šituo sektoriumi, pradėjus neselektyviai viešinti jų deklaracijas, tada būtų galima svarstyti ir kitus variantus“, – teigė patarėjas.
Konservatorius Tadas Langaitis pasiūlė įvesti šeimos turto deklaravimą – deklaracijos būtų teikiamos, kai šeimos turto vertė pasiektų tam tikrą sumą.
Konservatoriui Edmundui Pupiniui suabejojus, ar be visuotino deklaravimo pavyks išvengti landų, M.Lingė tikino, kad „nerastume daug valstybių, kurios nuėjusios visuotino deklaravimo keliu“.
„Be abejonės, tikrai matytume, kad tai (visuotinas deklaravimas -BNS) didintų skaidrumą, tačiau turime žiūrėti, kad toks visuotinis deklaravimas veiktų, jis būtų veiksmingas, nes tikrai yra problema ir kontroliuojančioms institucijoms. Tarkim, deklaruoji, bet paskui sutikrinti, ar ten tikrai yra tiesa, žiūrint, įvertinti ir visus kaštus, be abejonės, matyt, reikėtų žiūrėti ir į pasaulinę praktiką“, – teigė M.Lingė.
Konservatorė Gintarė Skaistė piktinosi, kad siekiama viešinti pajamų ir turto deklaracijas Seimo narių politinio pasitikėjimo padėjėjų, kurie „realiai didelių įgaliojimu neturi“, o tuo tarpu „stambaus verslo atstovai nedeklaruoja“.
Socialdemokratui Juliui Sabatauskui taip pat kilo abejonių, ar pavyks pasiekti norimą rezultatą: „Neištrauks daugiau pinigų iš šešėlio ir nesumažins jo“.
Socialdemokratui Juliui Sabatauskui taip pat kilo abejonių, ar pavyks pasiekti norimą rezultatą: „Neištrauks daugiau pinigų iš šešėlio ir nesumažins jo“.
Seimas taip pat priėmė svarstyti konservatoriaus Jurgio Razmos pataisą, kuria siekiama įpareigoti viešas turto ir pajamų deklaracijas teikti valstybės kontroliuojamų įmonių vadovams ir jų pavaduotojams.
„Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug faktų apie abejotinus didžiųjų valstybės kontroliuojamų įmonių sandorius. Žinoma, kyla minčių, ar tikrai, esant tokiems abejotiniems sandoriams, tų įmonių vadovai patys iš to neturėjo kažkokios naudos. Galbūt, tai ir atsispindi jų turto ir pajamų judėjime. Dabar, kai kuriais atvejais ir yra numatyta prievolė deklaruoti vadovams, bet kai deklaracijos nėra viešos, be abejo, jas pažiūri tik teisėsaugos institucijos ir kai yra konkretūs skundai. Bet visuomenės, žiniasklaidos kontrolės iš esmės nėra“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak M.Lingės, dabar turtą ir pajamas deklaruoja 1,2 mln. šalies gyventojų.
