Ketvirtadienį Seimas pritarė naujai Socialinių įmonių įstatymo redakcijai. Už balsavo 66 parlamentarai, prieš – 6, o susilaikė – 29.
Pataisų tikslas – sugriežtinti paramos skyrimą, kad ji būtų tikslingesnė ir neatitektų verslui. Tačiau opozicija pasigenda, kad problema būtų sprendžiama iš esmės – ir toliau parama naudosis nedidelis skaičius socialinių įmonių, o kitur dirbantys neįgalieji liktų neremiami.
Konservatorė Gintarė Skaistė akcentavo, kad įstatymas tik šiek tiek sistemą padaro teisingesnę „tačiau iki tobulumo dar toli“.
„Kalbant apie skaidrumą tikrai buvo pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada, kurioje buvo pateiktos 7 rekomendacijos, pastabos, kaip būtų galima patobulinti įstatymą, kad jūs taptų skaidresnis ir aiškesnis, tačiau į nė vieną iš pastabų nebuvo atsižvelgta“, – kalbėjo G.Skaistė.
Anot jos, 30 mln. eurų parama skiriama tik 4 procentams neįgaliųjų, ir likusiųjų teisės yra pažeidžiamos.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas taip pat kvietė balsuoti prieš.
„Šis įstatymas žmonių su negalia bendruomenės nuomone, pažeidžia jų teises, ir stumia juos į vergovę, diskriminuoja. STT nuomone, šis įstatymas sukuria korupcijos rizikas ir į tai nebuvo atsižvelgta“, – kalbėjo V.Bakas. Anot jo, tokiam projektui nepritarė ir Jungtinių Tautų organizacija.
Anot jo Lietuvoje neįgaliųjų skurdas vienas didžiausių ES, jame gyvena 4 iš 10 neįgaliųjų. Ir nepaisant milijoninių valstybės investicijų, sukuriamų darbo vietų skaičius sumažėja, o neįgalieji netgi neuždirba 500 eurų – laimi įmonių savininkai, bet ne neįgalieji.
Socialdemokratas Algirdas Sysas apgailestavo, kad įstatymas dvejus metus dūlėjo stalčiuje.
„Kada mes kalbame apie 36 milijonus eurų, reikia pasakyti, kad tai dabartinio įstatymo kaina. Priėmus naują įstatymą, 36 milijonų eurų nebereikės“, – kvietė palaikyti įstatymą A.Sysas.
Jis priminė, kad mokesčių mokėtojų pinigai pagal esamą tvarką keliaudavo į pelną, ir juos „pasisavindavo įmonių vadovai“. O dabar 75 proc. pelno socialinės įmonės privalės investuoti.
Audito komiteto pirmininkė konservatorių frakcijos narė Ingrida Šimonytė pyko, kad Seimas nevertina problemos idealistiškai. Ji aiškino, kad parama išleidžiama dešimtadaliui neįgaliųjų, kurie dažniausiai turi tik lengvą negalią. Ji lygino valstybės paramą su „eglute, kuri praaugo lubas, langus, sienas, ir pradėjo griauti pačią patalpą“. Anot jos, įstatymas eglutę apgenės, tačiau problemos neišspręs.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas įstatymą vadino kompromisu, kadangi jam nepritarė nei neįgaliųjų, nei socialinių įmonių organizacijos – esą „ledai pajudėjo“, biudžeto lėšos bus taupomos.
„Visada noras nedaryti nieko, ir pavadinti tai kompromisu, rodo, kad neatsirado politinės valios išspręsti klausimą iš esmės. Mes nepajudėjom iš mirties taško“, – tikino konservatorė Monika Navickienė. Anot jos, vietoje integravimo, Lietuva toliau žengia segregavimo keliu.
Ką keičia pataisos
Pagal naują pataisą, socialinės įmonės bus įpareigotos reinvestuoti ne mažiau kaip 75 proc. pelno. Tačiau yra daug būdų šį reikalavimą apeiti, pvz., pelną „išvedant“ į kitas įmones – perkant paslaugas, teikiant paskolas ar pan.
Socialinės įmonės statusą gauti bus sunkiau – įmonė iš neremtinų veiklos rūšių negalės gauti daugiau nei 15 proc. pajamų. Taip pat norėdama gauti paramą įmonė turės įrodyti, kad jos tikslinės pajamos nėra mažesnės, nei valstybės suteikta pagalba.
Pataisos numato, kad socialinėse įmonėse bus galima įdarbinti tik įvairaus neįgalumo ir specialiųjų poreikių lygio asmenis, darbo neturinčius vyresnius kaip 50 metų gyventojus ar ilgalaikius, daugiau kaip dvejus metus nerandančius darbo, gyventojus, rašo BNS.
Įstatymu reguliuojama, kad darbuotojai negalės būti įdarbinti trumpiau nei 6 mėnesių laikotarpiu, jei sudaroma terminuota sutartis, darbuotojams nebus taikomas bandomasis laikotarpis.
Įsigaliojus įstatymui, ne mažiau nei pusė neįgaliųjų socialinėje įmonėje turės dirbti bent puse etato.
Pagal įstatymą socialinės įmonės gaus subsidijas darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms padengti, taip pat subsidijas darbo vietoms įrengti ir darbo priemonėms įgyti, jas pritaikyti neįgaliųjų reikmėms, darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti. Socialinės įmonės gaus paramą administravimo, transporto, asistento išlaidoms. Dar viena subsidija – mokymams, jei darbuotojai priklauso tikslinėms grupėms.
Vien pernai socialinėms įmonėms išmokėta pagalbos suma sudarė 31,2 mln. eurų, iš jos 29,3 mln. eurų – darbo užmokesčiui. Metų pabaigoje socialinėse įmonėse dirbo 8928 asmenys, iš jų 6699 priklausė neįgaliųjų grupei, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
Viena socialinė įmonė pernai vidutiniškai gavo 176,6 tūkst. eurų paramos, o vienam darbuotojui, priklausančiam tikslinei grupei, teko 3,5 tūkst. eurų per metus, arba beveik 300 eurų per mėnesį.
40 tūkst. neįgaliųjų dirba kitose įmonėse ir paramos negauna. Skaičiuojama, kad Lietuvoje dabar yra 300 tūkst. žmonių su negalia, iš jų 159 tūkst. – darbingo amžiaus, rašo BNS.
Kritikos sulaukė ir pakeitimai
Tiek esamą tvarką, tiek ir keičiamus įstatymus ne kartą kritikavo Seimo konservatorių frakcijos narys Justas Džiugelis.
„Valdantieji apsimeta, kad nieko nemato ir balsuoja už naująją Socialinių įmonių įstatymo redakciją, kuri iš esmės yra tokia pati korupcinė, ydinga ir didelės dalies neįgaliųjų atžvilgiu nesąžininga, kaip ir dabar veikianti sistema“, – anksčiau feisbuke rašė J.Džiugelis.
Pasak jo, yra ne viena schema, leidžianti išnaudoti žmones su negalia.
„Pavyzdžiui, valymo paslaugų konkursą laimi viena įmonė, o darbus atlieka jau dukterinės – socialinės įmonės – darbuotojai. Tiksliau, žmonės, kurių algoms kiekvienais metais iš valstybės biudžeto skiriama beveik 30 mln. eurų. Paklausite, o kur pinigai, kurie įmonei sumokami už atliktas paslaugas? Juos pasidalina verslininkai, dažniausiai neturintys nieko bendra su socialine atsakomybe“, – pyko J.Džiugelis.
J.Džiugelis ir I.Šimonytė siūlė naujas pataisas taikyti tik ribotam laikui – kol būtų paruošta tinkama neįgaliųjų rėmimo programa.
„Aš pripažįstu, kad kai kurios įstatymo pataisos sprendžia kai kurias problemas, kurios šiuo metu kyla subsidijuojant socialines įmones ir šiek tiek suvaldys dabar nevaldomą mokesčių mokėtojų lėšų poreikio augimą“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Tačiau, anot jos, pataisos sukuria ir tam tikrų spragų, be to, nesprendžia problemos iš esmės.
„Neįgalieji turėtų būti mūsų visuomenės sudėtinė dalis, įskaitant ir darbo rinką. Ir visos įmonės, ir viešajame ir privačiame sektoriuje, galėtų siekti tos pačios paramos, o neįgalieji galėtų rinktis, koks darbdavys jiems parankiausias“, – savo viziją pristatė I.Šimonytė.
Tačiau laikinam pataisų galiojimui Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė, kadangi esą sunkių neįgaliųjų rėmimo priemonės turėtų išlikti. Atitinkamai balsavo ir Seimas – „už“ tik 29 balsai.
Siūlė remti neribotai anksčiau neįgaliuosius įdarbinusias įmones
Frakcijos „Lietuvos gerovei“ narys Algimantas Dumbrava siūlė pataisą, kad anksčiau įdarbinti neįgalieji būtų remiami neribotą laiką, o ne 6 mėnesius, kaip buvo nustatyta naujoje pataisoje. Anot jo, kitu atveju būtų teisėtų lūkesčių principų pažeidimas.
„Tie, kurie įsidarbinami nuo įstatymo įsigaliojimo, jie bus subsidijuojami tik 6 mėn. tie kurie įsidarbino iki įsigaliojimo, turėtų būti subsidijuojami neribotą laiką“, – buvo įsitikinęs A.Dumbrava.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė paaiškino, kad komitetas nepritaria tokiam pasiūlymui, kadangi dabar remiamos įmonės, o ne neįgalieji. Po įstatymo įsigaliojimo parama būtų orientuota į neįgaliuosius.
„Jau dabar, jei kalbame apie žmones, kurie turi lengvą negalią, atviroje rinkoje dirba 10 kartų daugiau žmonių su lengva negalia, nei socialinėse įmonėse“, – rėžė I.Šimonytė. Anot jos, jau šiandien neįgalieji neturi lygių sąlygų – vienus remia už 3 mln. eurų Užimtumo tarnybos pinigų, kitus – už 30 mln. eurų valstybės lėšų, o didžioji dalis lieka neremiami.
Parlamentarė pastebėjo, kad lengvą negalią turintys neįgalieji yra lengvas kąsnelis įmonėms, siekiančioms gauti paramą.
