Mokestį mokėtų nepavojingų atliekų deginimo įrenginių operatoriai – šilumos gamintoja „Fortum Heat Lietuva“ ir „Ignitis grupės“ statomos Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės. Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė atitinkamoms Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms.
Pakeitimų iniciatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad tokį mokestį siūlo Europos Komisija, siekdama mažinti atliekų deginimą. Pasak parlamentarės, sąvartyne šalinamų atliekų apmokestinimas jų deginimą tik paskatino.
Naujasis mokestis, jeigu jam Seimas pritars, gultų ant gyventojų pečių, teigia parlamentarai.
Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma apgailestavo, kad Lietuvoje nėra įmonių, kurios atliekas priimtų ir jas perdirbtų, o Aplinkos apsaugos komiteto narys Paulius Saudargas piktinosi, kad Lietuva per mažai investavo į pirminį rūšiavimą ir atliekų perdirbimą.
„Dabar MBA (mechaninio biologinio apdorojimo – BNS) gamyklų pristatėme ir bandome jas pateisinti“, – teigė P. Saudargas.
J.Razma prognozavo, kad įvedus naują mokestį „bus dar didesnis interesas atliekas ne rūšiuoti, o kišti į sąvartynus“.
Tonos nekomunalinių atliekų deginimas nuo 2021 metų kainuotų 10 eurų, nuo 2025 metų – 15 eurų, o nuo 2030 metų – 25 eurus. Biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotų komunalinių atliekų tonos deginimo kaina būtų atitinkamai 15, 25 ir 35 eurai, neapdorotų komunalinių atliekų – 25, 35 ir 45 eurai.
Dabar mokestis imamas tik už sąvartyne šalinamas atliekas.
Nuo 2035 metų į Lietuvos sąvartynus galės patekti ne daugiau kaip 10 proc., o sudeginama – ne daugiau kaip 20–25 proc. atliekų.