Aplinkos ministras Simonas Gentvilas yra sakęs, kad Lietuva labiausiai vėluoja įgyvendinti Europos Sąjungai įsipareigojimus dėl transporto taršos mažinimo.
Pasak jo, didinant akcizą, siekiama atsisakyti iškastinio kuro, o vietoj importuojamos užsienietiškos produkcijos – naftos ar dujų išteklių – siekiama, kad būtų naudojama atsinaujinanti energija.
Parlamentarai antradienį spręs, ar po svarstymo pritarti žaliųjų akcizų paketui. Po pritarimo liktų vienintelis balsavimas – dėl naujų arba didesnių mokesčių.
Taip pat bus vertinami parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui priimant žaliųjų akcizų paketą nebloginti žemdirbių sąlygų įsigyti pigesnio žaliojo bei šildymui skirto raudonojo dyzelino.
Komitetas praėjusią savaitę pritarė naujausiam Aplinkos ministerijos siūlymui šių dviejų rūšių kurui nustatyti vienodus akcizus – 60 eurų už 1 tūkst. litų. Toks akcizas dabar galioja žaliajam dyzelinui, o raudonajam beveik tris kartus mažiau – 21,14 euro, ir jam Aplinkos ministerija anksčiau siūlė nustatyti 140 eurų, o vėliau – dar didesnį akcizą.
Seimas taip pat spręs, ar pritarti grupės parlamentarų siūlymui neįvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubų, nes Aplinkos ministerija siekė, kad būtų nustatytos 100 tūkst. litrų lubos, o vėliau jas nusileistų iki 50 tūkst. litrų.
Žaliųjų akcizų pakete taip pat yra siūlymas nuo 2025 metų kiekvieną kuro produktą papildomai apmokestinti pritaikant specialią CO2 dedamąją – kintamą akcizo tarifo dalį eurais. Pavyzdžiui, 1 tūkst. litrų benzino šis mokestis 2025 metais siektų 24 eurus ir kasmet didėtų po 24 eurus, kol 2030 metais pasiektų 144 eurus.
Šis mokestis būtų taikomas ir kitiems akcizais apmokestinamiems produktams: žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sakė, kad akcizo didėjimo įtaka vidutinei metinei infliacijai siektų 0,1 procentinio punkto, o su dedamąja – 0,3 punkto.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė BNS yra sakęs, kad žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, kurios dabar yra įšaldytos, nes Lietuva neįvykdė įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl dviejų rodiklių, susijusius su mokesčių peržiūra nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos bei taršos srityse.
